va tame ir reikalas, kad jis priskirtas širdies glikozidams vien todėl, kad jo cheminė formulė panaši į digoksino ir digitoksino. Bet poveikis kitoks. Teip sakant, deimanto, grafito ir anglies cheminė formulė yra absoliučiai identiška, bet skirtumų turbūt nurodyti nereikia. S trofantų sultyse bambėzai anksčiau mirkydavo savo strėles. Kažkoks tyrėjas apie 1850 netyčia užvalgęs strofanto sėklų staiga pastebėjo teigiamą poveikį savo širdies veiklai. Nuo tada iki maždaug 1970 intraveninis ir geriamasis strofantinas buvo plačiai naudojamas vakaruose infarkto profilaktikai. Jis veikia K - Na siurblius ir Ca apytaką ląstelėje (kaip, tiksliai nėra nustatyta). Ypač po karų, kai padaugėjo stenokardijų ir infarktų (nes žmonės per daug valgo :)) jis buvo laikomas stebuklinga priemone. Beje, pramušė sakinys vieno tarpukario tyrimo santraukoje - 'sunku nustatyti tikslų poveikio mechanizmą, nes stenokardija ir infarktas - labai retos ligos'. Ligoninėse, kur buvo naudojamas strofantinas, mirčių nuo infarkto ar infarkto pasekmių skaičius buvo drastiškai mažesnis (skaičių neatsimenu, ką tik perskaičiau 800 psl. knygą apie tai, mielkim šriftom). Žodžiu, ten nurodyta apie 2000 klinikinių tyrimu su strofantinu, kurių rezultatai būdavo arba labai geri arba labai blogi :) Vokietijoje farmos pramonė nuo to laiko, kai infarktas tapo kaip sloga, labai stipriai priešinosi strofantinui ir pasiekė, kad jis būtų iš dalies uždraustas. Bet su gydytojo receptu jo tebegalima gauti, nors didžioji dalis preparatų ir nebuvo perregistruoti. Keisčiausia, kad niekad nebuvo oficialiai ir klinikiniais tyrimais pagrįstai įrodyta, kad strofantinas nepadeda, kad jis kenkia 'įrodyta' remiantis tyrimais su širdies glikozidais. Blogų rezultatų klinikiniai tyrimai paprastai buvo atliekami su daug didesnėm (dešimtis kartų) nei gydomoji dozėmis. Strofantino bėda ta, kad reikia labai individualizuoti gydymą. tai reiškia, medžiaga - labai pigi, o pagrindinį darbą turi atlikti gerai kvalifikuotas gydytojas - aišku, tokio preparato gamint neapsimoka, juolab, kad jis problemą pagydo, jo nereikia vartoti nuolat, ir dargi jis neturi nepageidaujamo poveikio, kuriam reikėtų papildomų preparatų. Didelėm bapkėm, taip sakant, nekvepia. Nelabai seniai buvo atrasta organizmo medžiaga, kuri stipriai panaši į strofantiną - tai greičiausiai paaiškina, kodėl reikia individualizuoti dozę. Ta medžiaga - oubainas. Vėlgi, pasirodė, kad tokių panašių medžiagų organizme gan daug, tačiau jų poveikis skiriasi ir dargi nelabai įmanoma turimais metodais vienareikšmiškai nustatyti, kuri gi ten ta medžiaga iš tikrųjų yra. Tai vadinama oubain like substances. Vokietijoje yra gydytojų, kurie šią medžiagą skiria, nes su gydytojo receptu ją galima į Vokietiją įvežti ir kelios vaistinės gamina iš jos preparatus. Aš apie ją sužinojau iš gydytojo, kuris pats ją vartoja, bet savo pacientams neskiria, nes tai "susiję tik su problemomis" :) Spėju, kad tas problemas turi ne pacientai, o gydytojas. Tai tokia įžanga. O klausiu todėl, kad tarp tyrimų (ypač atliktų apie 1990) ir tyrėjų nemažai rusiškų pavardžių, todėl pamaniau, kad sovietijoje strofantinas buvo žinomas "CatBlack" wrote in message news:l7o0vg$n3r$1@trimpas.omnitel.net... Strofantinas - alkaloidas, ji kaupia Strophantus rusies augalai, bet nors uzmusk neatsimenu, kaip lietuviskai vadinasi ta seima.. Kaip ir digoxinas priklauso sirdi veikiantiems glikozidams. Mokemes anskciau per famakognozija ir farmakologija berods.. Siai dienai tai net nezinau, ar yra preparatu, su juo registruotu ant LT.. O kodel domaujates? :) "ALORA" <alora@griauztas.cool> wrote in message news:l7n2s0$vf0$1@trimpas.omnitel.net... strofantinas - ar LT vaistininkai ką nors apie jį mokosi, o dar įdomiau, ar mokėsi anksčiau?