na, turbūt remiantis ta pačia idėja vokiečiai daba storiausi ir nesveikiausi Europoje :) Yra daugybė būdų numirti. badas - mažiausiai tikėtinas :) Ir karo metu buvo tikrai daug teisingesnių sprendimų, nei šitas. Čia amerikonai turbūt kaip būdą humaniškai susidoroti su vokiečiais taikė ;) Pvz., per pirmąjį karą berods danai pardavė visas kiowles vokiečiams, nusipirko grudų ir paskirstė juos pajokais gyventojams. Ir pyst, jų praktiškai nepalietė ispaniškasis gripas, prasiėjęs tada per pasaulį ir patvarkęs daugiau žmonių nei karas. Vokiečiai turbūt tuo metu nenumirė nuo bado :) čia tas pats kaip pirkti afrikos vaikams vakcinas, kai jiems tereikia švaraus vandens. Aš nemanau, kad tai sprendimas beleką kišti žmonėms, kad mol nemirtų nuo bado. Geraiu mažiau, bet teisingai. Tos visos debiliškos labdaros badaujantiems, tai tik prekybos centrų būdas pigiai atsikratyti produktų pertekliaus. Vokietijoj tai ypač akivaizdu - kiekvienoj parduotuvėj stovi krepšiai, kur gali ką nors nupirkti ir įdėti 'badaujantiems'. Jau pagalvojus, kiek to šūdo nuvežimas kainuoja, už tas bapkes vietoje galėtų puikiausių produktų nupirkt. bet kokia iš to nauda "Gintas" wrote in message news:lcvo1l$4qq$1@trimpas.omnitel.net... Sutinku, kad ne matematinis. Bet esme: ar imanoma tokia situacija, kad nurijus 1 kg, mesos priaugsi daugiau nei 1kg? (grynos ar lasinio pavidalu) Beje: dokumentis filmas buvo butent apie Berlyna, po II pasaulinio. Amerikonai turejo aprupinti rusu blokuojama Berlyna maisto produktais. Apstulbau nuo idejos paprastumo: suskaiciavo gyventojus, padaugino is zmogui reikalingos per diena koloriju kiekio ir va turejo skaiciu kiek KOLORIJU reikia pristatyt lektuvais per diena. Nu ir ziurejo, optimalu varianta: kad produktai daug nesvertu, butu koloringi ir kompaktiski. Tuscios ar ne tuscios-kolorijos ir Afrikoje kolorijos. Taip-oda gali suprasteti, plaukai nebezvilgeti, jeigu meistas bus neivairus. Taciau reikiama koloriju kieki gaves zmogus-nenumirs bent jau is bado. Tokia ideja :)