O tai kokias vis tik išvadas reikėtų pasidaryti iš šios sakmės? Man tai 
tik vieną - jeigu valdžia sugalvoja ką nors uždrausti - tai ir 
uždraudžia, jeigu sugalvoja ką nors leisti - leidžia, nepaisant ar yra 
atlikti kažkokie moksliniai tyrimai, o jei atlikti - ką jie rodo. Duotu 
gi atveju jokio mokslo ir nebuvo, nes kai imtis vienetas, tai jokių 
išvadų daryti neįmanoma. Čia maždaug kaip išėjo į miestą du dvyniai, 
vienas apsivilkęs raudoną lietpaltį, kitas - juodą. Tas su raudonu 
lietpalčiu paslydo ir susilaužė koją. Išvada - raudonas lietpaltis kelia 
rimtą pavojų sveikatai.


On 2014.05.11 13:45, ALORA wrote:
> Kadaise Švedijoje gyveno karalius Gustavas III (1746-1792). Niu, ir 
> jis nemylėjo kavos. Ne tai, kad nemėgo - tiesiog nemylėjo. Bet jis 
> buvo protingas karalius ir savo sprendimus stengėsi pagrįsti (evidence 
> based). Tad užsakė jis pas du savo dvaro medikus mokslinį tyrimą, 
> įrodantį kavos kenksmingumą. Medikai buvo irgi nepėsti - eksperimentui 
> kalėjime parinko du identiškus dvynius mirtininkus. Istorija 
> neužfiksavo, ar tie mirtininkai ne dėl eksperimento buvo nuteisti 
> myriop, bet tai ne esmė. Žodžiu, vienas jų turėjo gerti tik kavą, 
> kitas tik - arbatą, visa kita gavo vienodai. Teiva, geria tie 
> mirtininkai vienas kavą, kitas arbatą ir nieko neatsitinka. Tada 
> natūralia mirtimi mirė medikai - mirtininkai tebegeria. Paskui mirė 
> karalius. Mirtininkai tebegeria. Galų gale, sulaukęs 83 metų, mirė 
> arbatsiurbys. Kavininkas tebegeria. Kada jis mirė, istorija nutyli. 
> Bet kuriuo atveju, tiriamieji gyveno ilgiau, nei tyrėjai. Ta prasme, 
> mirė senesni.
> Pora metų po Gustavo mirties kava Švedijoje vis tiek buvo uždrausta, 
> ir ne vieną kartą. Po paskutinio draudimo panaikinimo 19 a. kava ten 
> tapo mėgiamiausiu gėrimu ir Švedija iki šiol yra tarp daugiausia kavos 
> galvai suvartojančių šalių.
> Tai tiek istorijos. be išvadų :)