Esmė ne (dviračio) sėdynėj, o švelniai pasakius, važiavimo technikoj.
  Bent aš galiu pravažiuot kad ir 100 km be jokių pasekmių savo užupakaliui.
Tiesiog reikia laikytis daugiau "ant kojų". Sakykim, riedi į padorią 
pakalnę - jei bandysi sėdėt, sudaužys subinę, kad ir kiek treniruotą.

On 4/25/2019 17:57, dviratis wrote:
> Dviraciu jaunysteje vazynedavau, bet ne tiek.
> 
> Nutariau pasidaryt zygi.
> Su kuprine ir manta numyniau pirmus 40km
> Ziauriai pritryne subine.
> Tada sedyne apvyniojau ranksluosciu, bet jau buvo velu, nes dar po 20km jau
> nebegalejau ant jos atsisesti.
> Gal tai dar itakojo, kad buvau apsimoves sintetines plafkes, + treningines
> kelnes,  nes tikejausi, kad kazkur upeje sukaites maudysiuos.
> maudziausi aisku, bet tai subines jau nebeatvesino.
> Zodziu dega viskas. minti nebera jokio noro.
> paskambinau draugui, atvaziavo su masina ir parveze su tuo dviraciu namo.
> Dabar nezinau kuo gydyt, nes net ant kedes prisest yra problema.
> Tik ant vienos arba kitos slaunies puses.
> Ka patarsit ?
> 
> 
>