"Bone Daddy" <.info@bonedaddy.serveftp.com> wrote in message news:ir0rla$jbt$1@trimpas.omnitel.net...
> http://www.cliffsofmoher.ie/
> 
 . . tačiau šen bei ten Gamta daro dramatišką mostą, galbūt primindama sulbinančią savo galią. Mohero uolos - vienas raiškiausių mostų šiaip ramiame Airijos kraštovaizdyje. Jos dunkso priešais Atlantą tarytum dantytų skardžių koncertina. Šios tamsios uolos Klero grafystės pajūriu driekiasi 8 km.
   Mohero uolos neturi nieko švelnaus: nei smėlingų įlankėlių papėdėje, nei žolėtų šlaitų, nei subtilių gėlių iškyšuliuose. Tiesiog iš vandens kyla stati didinga 200 metrų aukščio siena ir, nors vandenynas atakuoja jos pagrindą vėjo ir bangų artilerija, regis, ji gali atlaikyti puolimą per amžius.
   Iš tikrųjų Atlantas šioje vietoje bauginantis. Kiekviena atskubėjusi putota banga užvirsta ant nusiritančios ankstesnės ir sudūžta į uolas plakdama tamsiai mėlyną ir pilką spalvas. Ir visad, išskyrus ramiausias dienas, žmogų ar gyvūną, išdrįsusį prieiti prie skardingo uolų krašto, kiaurai permerkia vakarų vėjų blaškomi purslai.
   Stovint ant uolos krašto apima klaikus jausmas. Bangų dunksėjimas ir šniokštimas apačioje kunkuliuojančiame katile vos girdisi pro dejuojantį vėjo švilpesį, o priešais uolas klykiantys kirai atrodo nebylūs. Tik kai staigus vėjo gūsis kilsteli juos aukštyn, pasigirsta veriantys kryksmai.
   Audringą dieną niekur Britų salose nepasijusi toks nekviestas svečias, bet užtat labai žvalus. Uolų papėdėje tirštų kavos spalvos putų keteros svaido aukštyn uolienų nuolaužas, o uolų sienos juoduoja kaip lietaus debesys. Į šį slegiantį vienspalvį vaizdą įsilieja baltai dėmėti pilkšvi jūros plotai.