Nelabai supratau, kas turėta omeny klausiant dėl nakvynės palapinėj. Jei teisingas inventorius, tuomet kodėl ne radus tam tinkamą vietą. Palapinė vienos ar poros nakvynių žygiui kaip palapinė (pernai keliom naktim Easy Camp naudojom iš Senukų), jei ne visiškas rėtis tik nuo uodų ar saulės (svarbu ne per sunki nešt ir ne per daug erdvi, nes tokia nelabai prisikvėpuos, o ir sunkiau bus šilumos ieškant glaustis), bet miegmaišis pagal realias temperatūras turi būt. Parametruos reik žiūrėt ne kiek žemiausia temperatūra užrašyta esant extremaliom sąlygom su šiltais rūbais išgyvenimui, o vidurinis skaičius komfortui. Jei miegmaišis stipriai dėvėtas ir juolab toks pirktas, jo parametrai nurodytų jau tikrai neatitiks. Neaišku kiek jis kartų skalbtas ir kaip dažnai naudotas, kas l.stipriai atsiliepia termoizoliacinio užpildo savybėm su laiku. Žiemą idealu vienodi miegmaišiai su užsegimais skirtingose pusėse, kad esant reikalui juos du būtų galima kartu susegt ir taip gaut papildomos šilumos. Paklotas su folija neatsos prisipučiančio kilimėlis, bet irgi teisingas variantas. Žiemos žygiuos, kad šilčiau būtų, gulint ant sniego klojamos eglišakės, bet kadangi pats to nebandęs, tai nepatarsiu kaip jas kur reiktų dėt. Esant stipresniam šalčiui neverta su savim neštis vandenį maisto ruošimui. Ir dėl papildomo svorio, ir dėl tikimybės, kad beeinant užšals. Turėt termosą su karšta arbata, o sustojus ilgesniam laikui sniegą išsitirpinsit. Primusas geriau benzininis, nes dujos šalty prasčiau dega (nepamiršt nakčiai baliono pas save miegmaišin įsimest). Dėl pačių marių varianto, tai žinant dabartinį ledo storį bei pokalėdines orų prognozes pliuso link, labiau pritarčiau kitų siūlymui pradžiai save išbandyt einant pajūriu iš Smiltynės į Nidą ar atvirkščiai. Ir rizika įlūžt atkristų (spėsit dar su to adrenalino paieškom:), ir atstumas savęs išbandymui žymiai solidesnis bei naudingesnis pirmam kartui gautūs galvojant apie kalnus iš kažkur Neringon atsibeldus. Pučiant nepalankiam vėjui būtų galimybė pereit marių pusėn ar labiau tarp medžių lyst, pakeliui kur ką papildomai apžiūrėt, esant reikalui iki civilizacijos lengviau nusigaut ar planuojamą atstumą prireikus keist. Didžiausias šio varianto minusas, kad Kuršių nerijoj draudžiama rengt stovyklavietes. Aprangai patartina apatiniai termorūbai (sintetika, vilna). Ir drėgmę garina, ir ant paties kūno džiūsta greičiau. Kadangi išlieka tikimybė pabraidžiot po sniegą, pravartu baxilai, kad bereikalingai batų per aulus neprisemt, drąsiau ne takais žengiant jaustis ir po to kojų nešlapint. Pigesnių variantų būdavo Armijai ir civiliams, o netingint ir/ar dėl lėšų trūkumo galima ir pačiam pasisiūdint iš kokios senos striukės ar kitos neperšlampančios medžiagos skiautės. Būtų gerai papildomai turėt pūkinę striukę, kad sustojus sukaitusiam ja apsivilkt idant greit neatšalt, vakarot ir gaminant maistą, o nakčiai ant miegmaišio užsiklot. Dėl treningų tai nežinau kiek jie šiuo atveju būtų naudingi. Eit su jais ir po to miegot? Neduos jie norimos šilumos miegmaišy, o po spartesnio ėjimo tikėtina bus drėgni. Neštis tik nakvynei visai nematau prasmės. Geriau turėt atsarginį apatinių komplektą įlindus miegmaišin persivilkt. Ir lengviau nešt, ir efektas didesnis. Megztinis sąlyginai sunku. Geriau lengvesni bei lengviau drėgmę garinantys fleece tipo medžiagos džemperiai. Miegui turėt sausas šiltas kojines (dieną naudotas išsidžiovinsit naktį įsimetę miegmaišin). Pravartu turėt trekingo (ar slidžių) lazdas. Nuims nuo kelių sąnarių bereikalingą svorį, privers dirbt rankom ir ne taip šals jų pirštai. Stabtelėjus trumpam poilsiui patogu atsiremt. Nešantis ir nuspaudus svoriui, galėsi jas už nugaros užkišęs po apačia pasikelt kuprinę, kad pailsėtų pečiai. Svarbiausia neapsikraut bereikalingais daiktais ir svoriu. Rogutės irgi variantas. Pats didžiąją kuprą guldau į vaikiškas plastmasines (a la taziką), o ant pečių mažesnė ir legvesnė. Minusas tokio keliavimo su bobiku iš paskos, tai bevirstančios ant šono rogutės, jei ne pakankamai lygus takas. Sėkmės planuojantis ir pasirenkant teisingą sprendimą:)