:)))) geri ispudziai :) uztai man patinka 'italiskas' buriavimas - atsikeli, paziuri i dangu ir sugalvoji kur plauksi ir ar isvis plauksi :) bet sita gali leist, kai esi pats sau kapitonas ir kompanija sava. Varyt marsrutu - cia tokia lietuviska tradicija, likusi nuo sovietmecio pabaigos, kai atsidare sienos - nu tai jei suplanavai, kad pasiimi savaite atostogu ir su chebra plauki i Stockholma, tai koks dar blet oras gali sutrukdyt? Vejas i morda, ar jo is vis nera, audra ant nosies, ar jau prasidejus - pofig, reik varyt, nes laiko ner. Pavemsim juroj, pastorminsim, ar pamotoruosim para, bet tiksla pasieksim. Sito shudo ir musu buriavimo mokyklos 'moko' - per Baltija tik 2 kartus teko perplaukt be rimtesnio stormo, cia plaukiant butinas jurmyles :) visi kiti plaukimai - bbd, pakliutum i toki plaukima, suprastum, kad burzgint dyzeli be vejo Vidurzemyje yra labai komfortiska :D P.S. naktinis plaukimas Vidurzemyje - labai faina, tokio zvaizgdeto dangaus pas mus nebuna :) mane asmeniskai naktiniai plaukimai veza, net ir Baltijoj :) P.P.S. negaliu nepasidalint vieno buriuotojo postu :) "Pinigai. Buriavimas ne ubagų sportas, sakė mums A. Dovydėnas. Pridėčiau, trenktų turtuolių užsiėmimas. Matytumėt tuos turtuolius; numintos basutės, kažkada nepigūs, bet apsmukę, nuskalbti iki pilkumo šortai, keliose vietose negrabiai palopyti marškinėliai. Plaukai, barzda ir ūsai vienodai pageltę nuo tabako, viskas dažnai nuskusta arba kaip tik neliečiama, kad nesirūpinti. Akys draugiškai gudriai spindi. Visada pasiruošę bendrauti, bet temos nepasirinksi - buriavimas ir apylinkės. Žmonas kartais turi, vaikus pamiršo. Susišaudyta cigaretė ir puodelis tirpios kavos arba buteliukas pigaus mineralinio vandens rankoje. Visa kita kainuoja brangiai, svarbiausia kad už tai jau sumokėta. Jeigu laivui, jo priežiūrai ir buriavimui išleistus pinigus galėtum pamatyti visus iškart krūvoje turtingu žmogum pasijaustum. Net jeigu tik tuos, kuriuos išleidai tuščiai, pirkai daiktus, kurių nereikėjo, juos pametei, vėjas nupūtė, ar sulaužei sudaužei, tikrai galėtum porą metų gyventi be didesnių finansinių rūpesčių. O dabar reikalingi keleiviai. Buriuotojai turistai, pac tox buvau. Tai jie sumoka už svetimas svajones. Su metais man vis sunkiau piešti debesis ore, stumti standartinį banalų šūdą apie menamus nuotykius, potyrius ir patirtis. Nuostabūs saulėlydžiai atviroje jūroje, jachtoje prie taurės šampano skambant romantiškai muzikai. Tolimi uostai, netikėti atradimai ir nepamirštami įspūdžiai. Visa tai tikriausiai yra, negaliu garantuoti. Bet pažadu, kad bus nuolatinis bangavimas, supimas, jūros liga, prastai pagamintas maistas ant linguojančios viryklės ir vėmimas. Apmyžtas mažas unitazas tualete. Besilinguodamas ten pataikyti gali tik Čakas Norisas, o atsisėsti ir viską po savim padaryti tai juk bobiška neburiuotojiška. Dar garantuotos mėlynės ant kojų ir pūslės ant rankų, jeigu jau nusprendėt už virvučių palaikyti. O kur sudaužyti mobilieji telefonai, planšetiniai ir nešiojamieji kompiuteriai? Už borto išmesti namų ir automobilių raktai rakteliai? Vėjo nupūstos kepurės ir akiniai, dėl kurių nė vienas kapitonas nė nemirktels, o jau laivo net nekryptels. Visa romantika, bičiuliai mano, randasi uoste kuriame laivas prišvartuotas vos vos supasi pririštas. Kai jūs, kažkokiame Dievo pamirštame miestelyje prisipirkę kvailų vietinių kinietiškų suvenyrų, sočiai pavakarieniavę be pagrindo brangiame uosto restorane (viskas su bulvytėmis fri), sėdite denyje su taure šampano ir skambant romantiškai muzikai laukiate saulėlydžio. Saulėlydis dažniausiai visai kitoje vietoje, o jūs sėdite tarp tokių pačių per savaitę šilta/šalta patyrusių, visoje krantinėje visuose laivuose. Dažnai (beveik visada) girdžiu - ne visai tai mes įsivaizdavome, tiksliau visai ne tai. Sakei, kad audros nebus. O jeigu ir nebuvo, vistiek galėjo mažiau pūsti, lėčiau banguoti, greičiau laivas plaukti, ilgiau uostuose stovėti. O maistas iš vienkartinių popierinių lėkščių, o šampanas.. Niekas neperspėjo, kad gerti jį teks iš plastikinių taurių nuolat save apsilaistant. Tulikai apmyžti, nešvarūs (išplaukiant buvo sutvarkyti ir švarūs). Popierių po savęs reikia rankoje nešti, išmesti, fuuj... Bet žinok nesiskundžiam, viskas gerai buvo. Suprask, gerai tapo dabar, kai viskas pagaliau baigėsi. Juk negaliu pasiūlyti susimokėti ir savaitę ramiai pasėdėti laive, nors taip tikriausiai būtų sąžininga." "Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message news:nqkgm7$oga$1@trimpas.omnitel.net... > On 2016-09-05 22:03, MumZer wrote: >> plius kapitonas savas, tai nėra makalynės 6+1 salione :) > > Jachtoje -1 žmogus yra gerai. Nors mano aprašytu atveju kapitonas ten dėl > nieko nebuvo kaltas. Ne jis tą nesąmonę suplanavo. Kaip tik kapitonas buvo > labai malonus ir dirbo taip, jog atidavė visas savo jėgas. Bent jau man > taip pasirodė. > > Ten tie organizatoriai su savo "suplanuotu maršrutu" nukankino ne tik > keleivius, bet ir patį kapitoną atsakančiai. Ir bjauriausia, jog žadėjo, > kad visi tarsimės dėl maršruto demokratiškai, kur plauksim, kur lipsim, > kada ilsėsimės, kada nardysime ir pan., o įlipus į jachtą paaiškėjo, jog > nieko jau pakeisti negali, plauksi kaip JIE numatė, nes kažkokioje saloje > po kažkelių dienų jie suplanavo paimti dar vieną žmogų į kompaniją. Na ir > varė tenai net naktimis su varikliu, nes vėjo ar tai nebuvo, ar tai buvo > "neteisingas" :( > > Žodžiu, tai buvo bukvaliai pragaras, su keliomis atokvėpio valandomis kas > vakarą. Na gal po dvi valandas į parą. Kai vakare jie sustodavo ir kai > jūroje nebūdavo didelio bangavimo, ramiai galėdavai denyje pavakarieniaut > ir paspoksot į žvaigždėtą dangų. > > O paskui vėl užvedamas variklis ir pirmyn... :[ Ir sėdi karščiu > alsuojančioje kajutėje su uždarytu liuku, nes atidaryti negalima dėl > bangavimo. Kartą nervai neatlaikė, atidariau. Gavau kibirą jūros vandens į > lovą. Daugiau nebandžiau. >