Arba kitas pvz: Pasirodo Ubuntu patys į gnome įkišo kažką vietoje vnc pavadinimu vino. Ir tas vino tapo Gnome dalis (o gal gnome, o ne Canonical ten jį įkišo). Ir vadinasi jis Remote Desktop. Ir veikia jis taip: kai esi prisijungęs lokaliai, tada gali su vncviewer'iu prisijungti nuotoliniu būdu. Jeigu lokaliai yra padaryta logoff - negali prisijungti. Reiškia, jeigu PC persikrauna, arba įjungi (bet neprisilogini) ir išeini į darbą - pasiekti galėsi tik per ssh :D O kad apeiti tą nesąmonę - turi skaityti krūvas forumų, aiškintis kokį kitą remote desktop servisą pakurti ir t.t. ir pan. Vienu žodžiu - kur tik dursi su pirštu - krūvos nesąmonių. Tame linux'e tik branduolys veikia gerai. Visa kita - per šikną. Galiausiai matau du scenarijus: - Lieku pre Linux ir krušuosi. Tačiau auginu vaikus prie Linux, kad jie susigaudytų labiau IT, matytų alternatyvas ir pan. - Nebegaištu laiko, išleidžiu 500Lt Windowsams ir sėdžiu su visokiom filezila, openoffice, ff ir kt. aplikacijomis Windowsuose. Kur tos aplikacijos veikia N kartų geriau ir be bajerių. Taip kad po šio eksperimento dedu riebų minusą opensoursui. Dar kurį laiką pagyvensiu su Ubuntu ir bus matyti.. ar liksiu juo naudotis ar ne.