Na ir isikarsciavote. Tam nera jokio reikalo. Jokiu fizikos desniu as paneigti nesiruosiu. Nei NASA nei DARPA, ESA, Roskosmose ... as dirbti nesiruosiu. Ir net jeigu noreciau neturiu tam jokiu sansu. Nei kiek del to nesikremtu. Nemanau kad ir jusu tikslas paneigti koki desni. Bet net kelis kartus, i teigini kad variklio efektyvumas priklauso nuo per laiko vienta ismetamos mases ir greicio, atsakete kategorisku NE. Galvoju kad zinote kaip yra is tikruju. Tiesiog kaip parasete taip ir perskaiciau. Deja isgauti pasitaisymo nepavyko. Nors CopyPaistint formules is vikipedijos moka kiekvienas pradinukas nematau jokio reikalo abejoti jusus issilavinimu. Man tai visiskai nerupi. I marsa tai skristi kartu nereikes :). Tie bendri isvedziojimai man yra zinomi gal nuo kokios penktos klases. Mokykloje nemoke. Tik man tai buvo idomu ir del to skaitinejau visokias knygeles. Klausimas kas trukdo VASIMR didinti ismetama mase lieka neatsakytas. Norejosi konkretesniu, pikantisku detaliu apie tai prie ko dabar plusa konstruktoriai siekdami pagerinti varikli. Teiginiai kad dideja energijos poreikis nieko verti nes savaime suprantami. Jeigu butumet parases kad energijos poreikis dideja neroporcingai tai jau butu argumentas bet ar su VSIMRais taip yra? "krx" <krx@d.lt> wrote in message news:hb0615$vj5$1@trimpas.omnitel.net... > "siGis" <s@s.s> wrote in message news:havuq5$ouh$1@trimpas.omnitel.net... >> "krx" <krx@d.lt> wrote in message >> news:haufns$kio$1@trimpas.omnitel.net... >>> Klysti. Išmesti didesnį kiekį masės dideliu greičiu efektyviai yra >>> problema. Pasižiūrėk į raketų tipus (pirmas straipsnis), kurios išmeta >>> kolosalius kiekius masės, bet jų efektyvumas, lyginant VASIMR - žemas. >> >> Tai kaip tik ir klausiu kas trukdo sitos technologijos varikliams didinti >> ismetama mase nemazinant ismetimo greicio. Nekalbu apie simtus kilogramu > > O kam klausi - paskaityk straipsnius, kuriuos įkėliau. Jie ne auksiniai, > bet viską labai neblogai paaiškina, ypač realius technologinius (ne > teorinės fizikos) keblumus. > >> per sekunde kaip cheminiuose raketu varikliuose. Bet kodel neiseina >> padaryti >> bent keliu desimciu ar simtu gramu ismetima. > > Išeina teoriškai, nes dizainas leidžia. Bet neapsimoka > technologiškai-ekonomiškai. Nebent VASIMR būtų pigiai surenkami ir > pakeliami į orbitą naudojant mėnuliečių vergų darbą ir lokalius išteklius. > >> Tai jau duotu trauka kuri butu juntama zmogui. >> Skrydis taptu trumpesnis ir ta prasme ne toks nuobodus. > > Kokiam žmogui? Ar tas kuris alkanas varo į bigmac'ą, ar tas kuris laukia > sekančių metų trumų sezono? > >> Manau suprantat kad kuro tokiu atveju daugiau nereiketu. Tiesiog tas pats >> kiekis butu ismestas per trumpesni laika ir pasiektas tas pats >> rezultatas. > > Ne. > > Aš nežinau kiek tau metų, ir ką tu mokeisi, jei mokeisi ar mokaisi > apskritai, bet nesupranti vieno dalyko - VASIMR, kaip ir dauguma kitų > [ypač kosminių] technologijų yra sistema, ir neretai ne tik susijusių > dalių sistema, bet ir kompromisas tarp tų sistemos dalių, jų privalumų, > trūkumų ir galutinio tikslo. Tu negali pakeisti vieno parametro, > neįtakodamas kitų. T.y. nori išmesti greičiau kurą ir taip pagreitinti? > Aha, gerai: > > Tam reikia galingesnio energijos generatoriaus. Didesnis energijos > generatorius reikalauja jau ne kokių nors talpių baterijų, arba > chemo-elektrinio šaltinio, o jau gal ir galingo RTG, arba išvis aktyvinio > reaktoriaus. RTG /reaktorius sveria ir turi savų problemų, tokių, kaip > radiacijos poveikis pilotams. Tam išvengti reikia daugiau švino. Švinas <> > naudingas svoris. Taip pat didesniam generatoriui reikia ir didesnių > šilumos radiatorių/skydų, nes juk idealus VASIMR variklis neveikia 100% > efektyvumu, o jūs dar dirbtinai pabloginate jo efektyvumą. Visa šita > N-tonų trachamudija sveria ir ją dar reikia pakelti nuo žemės į orbitą, > kas kainuoja kuklius mokesčių mokėtojų pinigus, atimant paskutines > galimybes gyventi prašmatnioje kartonkėje vietoje chruščiovkės ir valgyti > maistą, o ne griaužti artimą savo. > Teoriškai be abejo įmanoma daryti kitaip - išskaidyti į orbitą > keliamą svorį į atskiras raketas nešėjas, o variklį, kurą ir naudingą > krovinį sujungti orbitoje. Tačiau tai labai sumažina bendrą sistemos > patikimumą (nes reikalauja daugiau mazgų ir operacijų), priedo labai > išauga išlaidos, nes greičiausiai reiks raketų nešėjų startus daryti per > siaurą laiko langą, o tam reikia daug paleidimo aikštelių žemėje su visa > infrastruktūra. Visa tai kainuos dar didesnius valstybinius pinigus. > Todėl normaliu atveju kiekviena sistema yra sudaroma iš geriausių > sub-sistemų, kurios kiekviena sprendžia konkrečią problemą tos problemos > pasireiškimo "kvadrante", nepaisant to, kad ta technologija ant popieriaus > gali veikti plačiame diapazone. > > Su šitu modeliu aš nepretenduoju į kažkokią absoliučią teisybę, bet noriu > paskatinti mąstyti sistemiškai, o ne įsivaizduoti, kad gyveni pasaulyje, > kuriame negalioja jokie dėsniai. > >> O tu varikliu efektyvumas lyginant su VASIMR zemas kaip tik delto ir yra >> kad >> mazas ismetimo greitis ir nebera priemoniu jam didinti. > > O gal nereikia kažko didinti? Gal tiesiog su raketinių variklių > technologijomis yra taip pat kaip su transporto priemonėmis, kurių tipų > yra sočiai pagal taikymo sritį. > >> Na sita zodi panaudojau tik pacia bendriausia prasme i kuri manau telpa >> visas kompleksas dideliu problemu ypac susijusiu su pilotuojamais >> skrydziais. Dabar ju nevardinsiu. Tikiuosi zinote apie kas kalbu. > > Visos technologinės problemos yra nulis prieš žmogišką tingumą, > abejingumą, tamsumą. > Nes kol kas yra labai mažai mokslo ir technologinių sričių, kurios nebūtų > išspręstos, sėkmingai sprendžiamos, o neradus sprendimo - apeitos > alternatyviais keliais. > >>>>> Niekaip netrukdo, nes variklis gali veikti abiem režimais. Tiesiog tai >>>>> prieštarautų šio tipo variklių technologinei filosofijai, kurios >>>>> esmė - >>>>> efektyvumas. >> >> Tikriausiai nenorejote pasakyti kad variklis negali buti padaryti >> geresnis >> del to kad jis iskristu is kazkieno sugalvotos klasifikacijos :). Jeigu >> jau >> filosofija prades kaisioti pagalius i grinai techninius, inzinerinius >> dalykus tai jau bus blogai. > > Taip. Aš nepretenduoju dirbti NASA JPL. Jūs pretenduojat? =D > Nėra tokio dalyko, kaip "grynai techniniai" arba "filosofiniai" dalykai. > Visiška kvailystė yra tarpdisiciplininė mokslo šakų izoliacija, kuri, > deja, bet vis dar dažnai yra toleruojama universitetinėje aplinkoje. > >>>>>T.y. visada galima didinti išmetamą masę, bet tos masės pakėlimas į >>>>>orbitą kainuoja pasakiškai daug, todėl geriau yra eiti kitu keliu - >>>>>išmesti labai dideliu greičiu mikroskopinę masę ir taip efektyvinti >>>>>variklio veikimą. >> >> Bet as gi kalbu apie siek tiek didesnes mases ismetima tokiu pat 'labai >> dideliu' greiciu. Tai nereikalautu papildomos mases iskelimo i orbita. > > Kalbėti be argumentų - tai bezdėti į vandenį. Aš savo argumentus pateikiau > elementariame modeliavime aukščiau. Jūsų argumentai bus oriniai, ar kas > nors įdomiau? Klausimas retorinis beje. > > Mano paskutinė eilutė pačiam: Jei nori paneigti kokią nors viešą nuomonę - > geriausią užsiimk tau patinkančios srities ekperimentavimu ir iš tų > eksperimentų daryk savas išvadas, lygink jas su kitų, dirbančių toje > srityje išvadomis ir tobulink žinias ir technologiją.