cD-r0m wrote: > O jei rimčiau, tai iki galo nesupratau, kuom skiriasi šitas tyrimo metodas? nemanau, kad turimas omeny tranzito stebėjimas tiesiogine prasme, nes tai nėra itin įmanoma, ar kažkas vis delto naujo atrasta? Jei "tiesiogiai" turi omeny, kad gaunama detali nuotrauka, panaši į nupieštas iliustracijas, tai aišku, kad ne. Visų pirma, daug kartų tiksliai matuojamas žvaigždės spindesys ir žiūrima, ar jis kartais truputuką nepriblėsta, kas išduoda apie tranzituojančią planetą. Tai aptikus, galima patyrinėt detaliau. Tarkim, jei žinomos žvaigždės savybės (atstumas, masė, skersmuo), tai iš to, kiek trunka tranzitas ir kokiais periodais, galima spręsti apie planetos orbitos parametrus (atstumą iki žvaigždės, orbitos elipsiškumą ir pan.), iš to, kiek nukrenta spindesys, galima spręsti apie planetos kampinį dydį (kuo didesnė, tuo daugiau žvaigždę pritemdo). Turint šiuos duomenis, jau galima spręsti ir apie planetos realų dydį, taigi ir tipą bei masę. Toliau, analizuojant spektrą, galima ir daugiau išsiaiškinti. Tarkim, kai planeta pasislėpus už žvaigždės, matome tik žvaigždės spektrą, kitais atvejais matome žvaigždės + planetos spektrą, taigi iš pasikeitimo galima kažką nustatyti. Kai planeta būna tranzite, galima kažką išsiaiškinti apie jos atmosferos sudėtį. Na ir taip toliau. Visa bėda tik tame, kad kuo mažesnė planeta, tuo sunkiau aptikti spindesio bei spektro pasikeitimus, taigi reikia vis jautresnės ir tikslesnės aparatūros. Pakolkas tik pora planetų yra nufotografuota tiesiogiai, ir tikrai ne Žemės dydžio bei tipo. Bet ateity tas gali pasikeisti, paleidus, pvz., TPF (Terrestrial planet finder).