Svorio pasiskirstymas stabdant nepriklauso nuo to, kurie ratai stabdo. "Velnias" wrote in message news:jdt48r$gl4$1@trimpas.omnitel.net... Cia kazka smarkiai ne i tema pavarei. Pakilimo ir nusileidimo greiciai bendru atveju yra +/- panasus, leidimosi dazniau netgi mazesnis, bet tikrai ne "zenkliai didesnis". Grubiai daugumai siuolaikiniu keleiviniu reaktyviniu lektuvu pakilimo ir leidimosi greiciai yra ~130-150 mazgu (240-280 km/h) priklausomai nuo tam tikru veiksniu. Konkreciam filmuke lektuvas panasus i Boeing 727 su "prifotoshopintu" Airbus 320 priekiu (kurie turejo keleta incidentu butent del tokio priekines vaziuokles persisukimo). Del svorio centro "pabegimo" i prieki stabdymo metu ir lyginimo su motociklu irgi visiskas briedas. Lektuvo svorio centras ir didzioji dalis stabdymo jegos yra sukoncentruota ties sparnais, o priekinis ratas grubiai tariant yra tik maza pagalba stabdant (skirtingai nuo motociklu ir masinu, kuriuose priekiniai stabdziai yra zymiai galingesni negu galiniai). O kad filmukas feikas tai faktas net ir daug nesigilinant, kai tas dzipas per kokias 3 sekundes isibegeja iki 250 km/h :) "Unicorn" <varijotas@gmail.com> wrote in message news:jdt13b$d2a$1@trimpas.omnitel.net... > lektuvui kylant veik visas svoris tenka galui, bet tik nusileidus lektuvas > ijungia stabdyma tiek varikliais tiek stabdziais. > Va tada didele jo svorio dalis keliauja i prieki. > Tie kas vazineja motociklais zino, kad stabdant turbut 75% viso moco > svorio tenka priekiui. > P.S. leidziantis lektuvo greitis buna zymiai didesnis nei pries pakylant. > > > > "HDi" <gal@ir.ne> wrote in message > news:jdrn4b$fgb$1@trimpas.omnitel.net... >> http://www.youtube.com/watch_popup?v=zbfZxvsDp3c >> >> >> >> >>