Charoš pizdėt, gerai? Dažniausiai vien norėjimo neužtenka... Kai kam nors pasakai, kad perki ką nors su paskolą, garantuotai gauni klausimą ir pasiūlymą: "Ar žinai kiek permokėsi bankui? Gal geriau pataupyk ir tada pirk..." Esmė tokia, kad gyventi reikia dabar, o ne kažkada ir ilgo laiko kontekste yra visiškai dzin kiek ir kam ten permokėsi. Pavyzdžiui imant paskolą butui aš esu suinteresuotas, kad mano mėnesio įmoka būtų kuo mažesnė, o ne, kad kuo mažiau permokėčiau bankui ir turėčiau 15 metų gyventi totalaus taupymo režimu. Čia su tom paskolom gaunasi maždaug kaip tam anekdote apie rūkymą ir Ferarį. "abc" <stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message news:knmc2c$rgt$1@trimpas.omnitel.net... > On 23/05/13 08:52, gopenzo wrote: >> Ir kiek laiko taip kaupsi? Kiek sukaupsi? > > sukaupsi, kiek norėsi. Labai norėsi - sukaupsi daug. Mažai norėsi - > nesukaupsi nieko. > >> Piniginiu atžvilgiu koks skirtumas ar mokėti nuomą kažkam, ar mokėti pinigus bankui? Mokėdamas bankui bent jau dalį pinigų "moki sau". >> O nuomotis ir dar šalia kaupti pinigus buto pirkimui totalus nonsensas...įdomų, kiek laiko reiktų kaupti, kad sukauptum bet kažkiek rimtesnę sumą. > > Čia standartiniai gatvės argumentai. Įdomu būtų vokietį su lietuviu > suvesti šiuo klausimu. Nesusišnekėtų... > > Bet kam kaupti per prievartą - jei viskas ilgainiui ima kauptis savaime?