> O gi yra variantu, gyvena atskirai, uztenka susitikti 10 min. ir
> prasideda rietenos.
> Mum buvo galimybe rinktis gretima sklypa su tevais. Nepasirinkom ir
> tikrai nesigailiu.
> Manau nesvarbu kiek tau bus metu ir kad net ir pacius tevus islaikyt
> galesi, vistiek greiciausiai nedings svelnus
> proto pisimas, kad naktim bastotes, ilgai miegat, vaiku neziurit, zoles
> nepjaunat ir t.t.
>
Yra daug salygu. Pavyzdziui, jeigu tu visa gyvenima laikeisi uz mamos 
sijono tai nera kitos iseities kaip isikurti toli nuo tevu. Bet ir tada 
teks "klausyti" mamos. Viena moteriske skundesi savo "mamytes suneliu", 
kad sis kiekvienas iseigines vis vaziuoja pas mama 100 km padeti malku 
skaldyti ir pan... Okupacijos laikais tevai savo nesavarankiska suneli 
pripazindavo vyru kai sis grizdavo is kariuomenes. Siais laikais yra 
kaip yra - patys atsisakete patarnauti kariuomeneje bent pusmeti tai ir 
busite isitvere mamos sijono visa gyvenima nesvarbu kur gyvendami. Del 
mano paminetu zydu dabar pagalvojau, kad jie lyg ir i kariuomene 
kazkokiu budu neidavo. Bet pas juos matyt kazkokie kitokie papraociai 
seimose vyrauja. Visi mano pazistami zydai emigravo, o is tu keletos 
negaliu spresti kame saknys galetu buti. Net, jeigu kyla klausimas 
gyventi atskirai ar kartu, tai vienareiksmisko atsakymo nera.