Katilo įsijungimas "kainuoja"? T.y. ar kainuoja tiesiogiai katilo junginėjimas dažnas, pvz.: dėl greitesnio dilimo, susinaudojančio degiklio, didesnės gedimo tikimybės, dar velniažin ko? Jei ne - nekreipti dėmesio. Man rodosi, jūs nesuprantate savo problemos, nematot sistemos. T.y. 1. Ar jums per žema patalpos (grindų?) temperatūra? 2. Ar per didelės dujų sąnaudos? (noras taupyti). Nes tai du, visiškai dichotomiški tikslai, o į kurią pusę jūs padėsit skirtuką - jūsų asmeninis sprendimas. Aš tik sakau, kad pažeminus sistemos temperatūrą ir proporcingai padidinus debitą per sistemą, bendras sistemos efektyvumas, dujų sąnaudos turėtų kažkiek sumažėti prie tos pačios t-ros, arba prie tų pačių dujų sąnaudų, temperatūra kiek pakilti. Be to, didinant debitą, žymiai greitesnė reakcija į šildymo įsijungimą / suveikimą. Su sąlyga, kad debito didinimo priemonės (daugiau elektros cirkuliaciniam siurbliui, galingesnis siurblys, didesnio diametro vamzdžiai, lygiagretinti kontūrai kambariuose) nekainuoja didelės dalies dabar mokamos bendros sumos už šildymą dalies. Čia apribojimų teorijos principas - kad geriau mažiau ir dažniau, nei daug ir retai, be to, svarbiausia rasti apribojimą ir jį panaikinti, perkelti į sekantį priimtiną apribojimą esant pageidaujamiems paklausos parametrams. Kaip pas jus užtikrinama cirkuliacija - neįsivaizduoju. Ar tai savaeigis tekėjimas, ar priverstinė recirkuliacija, kokia topologija, ar įmanoma reguliuoti cirkuliacinio siurblio darbą ir kaip efektyviai - to jūs neįvardinot. Taip pat neaišku, ar visas šilumos pernešimo agento srautas iš šildymo katilo teisingai ir proporcingai nukreipiamas į kambarius, ar nesusidaro ydingi ratai, disproporcijos ir pan. Tam reikia pasipaišyti schemą, pamatuoti kambarių, įeinančio srauto, grįžtančio srauto t-ras, idealiu atveju dar ir greitį ir tada spręsti, ar yra kokių problemų, ar ne. Be abejo visada galite dirbti rankomis ir žiūrėti ar bandymo ir klaidos/sekmės metodas ką nors duoda ar ne. Bet aš tai linkęs dirbti galva. P.S. Aš pats neesu šilumos specialistas, tačiau esu ne kartą susidūręs su šilumos sistemų problemomis, kurios buvo sistemos neišmanymo rezultatas ir netgi neigimas, kad problema sisteminė. "Aras" <nera@mail.lt> wrote in message news:hcuimo$q8t$1@trimpas.omnitel.net... > Pakopijuoju tekstą: > Jeigu įdomu, į II aukšto radiatorių kolektorių ir į I aukšto grindų > kontūrų kolektorių ateina 70 laipsnių. Ir taip jau penkta žiema bus. > Grindys neįšyla tiek, kiek norėtųsi. Ant grįžtamų vamzdžių kontūruose > stovi reguliavimo "galvos" (kaip ant radiatorių). Tai man ir įdomu ar > pastatęs ant grindinio kolektoriaus pamaišymo mazgą aš sutaupysiu dujų? > Spėju, kad nelabai, nes tada katilas turės dažnai junginėtis ir šildyti > vandenį, kad palaikytų grindyse normalią temperatūrą. > P.S. Katilas turbodujinis, junginėjamas automatiškai nuo vidaus > temperatūros. > > "krx" <krx@d.lt> wrote in message news:hcuct2$ged$1@trimpas.omnitel.net... >> Kurią konkrečiai? (nuoroda arba tikslus data:laikas). >> >> "Aras" <nera@mail.lt> wrote in message >> news:hcubh7$e00$1@trimpas.omnitel.net... >>> Įdomu, įdomu, jei nesunku, paskaitykite mano žinutę kiek aukščiau šioje >>> temoje. Gal ką paaiškinsite daugiau? >>> >>> >>> "krx" <krx@d.lt> wrote in message >>> news:hcu7jt$7sr$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Esmė paprasta - per mažas efektyvumas. >>>> >>>> Bet kuri šildymo sistema veikia tuo efektyviau, kada šildymo, >>>> saugojimo, >>>> perdavimo kontūro temperatūra kuo mažiau skiriasi nuo aplinkos. >>>> Kompensuojama didesniu debetu. Jei tik yra galimybė visada geriau yra >>>> mažesnis t-rų skirtumas ir didesnis debetas. Ir tik išnaudojus debetą >>>> iki >>>> maksimumo verta galvoti apie t-ros kėlimą. >>>> >>>> "Aras" <nera@mail.lt> wrote in message >>>> news:hctu00$n40$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Prieš kelias savaites mane tikino, kad grindiniam šildymui 70 oC >>>>> vandens >>>>> duoti negalima, bet KODĖL? Gal kas paaiškins minusus šito reikalo? >>>>> Grindų >>>>> sluoksniai nuo apačios: G/b perdanga, polistirolas 50 mm; 80 mm >>>>> betonas >>>>> (nuo vamzdžio viršaus iki betono viršaus 60-70 mm); akmens masės >>>>> plytelės >>>>> ~10-15 mm. >>>>> Kokie minusai? >>>> >>