Tema: Re: Patarkit del mirusio laptopo
Autorius: Shop IT
Data: 2014-01-07 01:20:38
> itariu kad "faktus" apie tuos reikalus tik is nuogirdu esi susirankiojes,
> nes senai tuom uzsiimantys taip nerasytu :) siaip butu gerai, kad ne tik
> skaitytum bet ir suprast kas rasoma pasistengtum, atrodo aiskiai rasau
As tom ne uzsijimu dabar, bet as baiges elektronika KTU magistratura ir 
mano baigiamojo darbo tema buvo FPGA loginiu matricu programavimas 
(Altmera) jie gu ka, ir gamiklose esu buves ne vienoje ir maciau ir 
zinau kaip tie kristalai yra auginami ir kaip jie yra i tos cipus dedami
sutinku del vieno ok ne alavas, jie kalbam apie chipo vidurius o 
greiciau kazkas tipo chromo ir todel trapus.

> 1. niekas nesigincija, kad 90% atveju beda dingusiame kontakte. visa esme
> KURIOJ vietoj jis dingsta. dar karta aiskinu, kad dabartiniuose chipuose
> jis
> dingsta pacio chipo VIDUJE, po kristalu. o chipo tam kad ji pataisyti tai
> juk neisardysi?
O koks skirtumas kur jis dingo? As gi apie esme rasiau o ne konkreciai 
tikslai vieta nurodyt...

> pakaitinus tas kontaktas atsistato, tai ne taisymas, viduje
> pazeidimai ir toliau lieka. reball'as siuo atveju yra tiesiog neadekvatus
> veiksmas suteikti chipui elementaru pakaitinima, nes beda visai ne tuose
> kontaktuose apie kuriuos tu galvoji, ne bga rutuliukuose tarp chipo ir
> motkos. todel tik keitimas, visa kita labai laikina.
O tai kas siule taip taisyt? As taip nesiuliau taisyt, as atsakiau i 
laiska kur buvo uzsiminta kad sildyta bet nezino ar uztektinai, todel 
nusprendziau kad gerai butu passkinti kokio velnio yra sildoma, kad 
atsirastu supratimas bent koks del ko ir kam tai daroma, ne visi tokie 
guru kaip mes su tavim zino kad cia jokai magija :D


> 2. reball'as skirtas visai kitam gedimui tvarkyti, kuris dabar praktiskai
> nepasitaiko. bet dalbajobai vistiek ji daro nes yra isitikine, kad beda
> tame, nes gi zmones PAZIUREKIT, padariau sita chuinia ir pradejo veikti!
> bet
> zmones ant tiek buki kad nesusimasto, kodel sudejus NAUJUS rutuliukus
> veikia
> trumpiau nei naujas chipas? kai pagal viska su svininiais ball'ais tik dar
> geriau prisilituot turetu.
zr auksciau ka rasiau, as apie kairi bata tu apie desini, abu kaip ir 
teisus bet ar kitems tai idomu? Faktas kad daug kas ne supranta proceso 
esmes ir tesiog kaip bezdziones kartojo ka girdejo mate kas ka dare 
(sori, ne norejau izeisti bezdzioniu) bet is esmes taip, tas kas yra 
aplink chipa turi lidijimosi temperatura zimiai zemesne negu tas kas yra 
vidui.

> 3. perkaitinus rutuliukus niekas niekur nenuvarves, nes fizikinis efektas
> zinomas kaip skyscio pavirsiaus itempimo jegos lieka tokio pat dydzio.
> kam pliurpt apie kazkokia fizika kai pats jos nesupranti?
eiktu, rimtai? O ka cipo pozicija bus tikrai gerai ligyagrecia zemei kai 
kaitins? o kaitins aukstin kojelem ar zemyn? Tau tu dabar nori pasakyt 
kad gerai ikaitinus tas rutuliukas nekur ten ne dings anie nu taip vetos 
ten ne ipatingai, bet ir su gretimais nebandys susijungti ir visi kartu 
kur i kampuke ne nutekes? Ten gi ne vakumas, nors ir mazai tos vietos. 
Po mikroskopu esi bent koki viena chipa tirinejas kaip ten viskas yra 
vidui korpuso? Esme gi ne del temperaturos tai atsitinka o del 
temperaturiniu skirtumu, metalas pleaciasi-traukiasi, o dar ivertinkim 
srove kur teka per tos kontaktus.

> o cia su visomis smulkiomis techninemis detalemis (yra ir elektronine
> chipo/kristalo pjuviu mikroskopija) kaip viduje pareina chipai:

O kas cia klause kaip jie pareina? IDeja buvo isiaskinti kaltininka kad 
kompas neveikia.

Kazkur turiu dvd su visa hitachi fabriko tehnologinio proceso eiga, kaip 
is silicio kepa procus :) gal atrasiu ir prie prgos uzsarinsiu, visai 
idomus turetu buti, del bendro isilavinimo paziureti gal...

O kas lecia linkus, neblogi, bet daug raidziu, abejoju kad dauguma 
skaito laisvai angliskai o to labai usupranta techninius terminus, bet 
nepastebejau neko idomaus sau, senai zinomos pasekmes minitiurizacijos. 
Kai ima kiekiu o ne kokybe.

Va ta pati galima paaskinti keliais paveiksliukais:
http://content.foto.mail.ru/list/lexis77/668/s-671.jpg

Esme tame kad kaip ir minejau (oi sori kolegos norejau trumpai bet va 
suprovokavo :D) atsiranda mikroitrukimai bei del oksidavimosi kontaktas 
dingsta, pakaitinimas tai is dales isprendzia problema bet kaip tu 
minejai jos neisprendzia nes toliau jis pradeda irsti dar greiciau ir 
stipriau! Kitaip sakant pasekus tokia ryba kada temperatura jau nesugeba 
"pramusti" oksida ir "sulipinti" rutuliuka ir tada jau batai totalus :) 
kaip tu minejai pigiau perlitoti visa chipa, bet pakaitinimas leistu 
isiaskinti ar tai tikrai tame prezastis :)
beto jei kompas ne butu isjunginejamas (supraskit ir ne ausinamas) o 
dirbtu pastoviau tos pacios temperaturos - neko jam neatsitiktu ilgesni 
laika :) nes didizausias shokas chipui ijungiant ir isjungiant.

Turesit klausimu klauskit :) as galiu visa diena apie tai kalbeti :) bet 
nakciai manau uzteks skaitimo - sori uz svepla rasyma, nilituvis nors 
tai ir ne pateisinimas bet ne pagalvokit kad dar svenciu :)

Kvark