bleble, elektronikos magistrantūra..... o net rašyt neišmokė. On 2014.01.07 01:20, Shop IT wrote: >> itariu kad "faktus" apie tuos reikalus tik is nuogirdu esi susirankiojes, >> nes senai tuom uzsiimantys taip nerasytu :) siaip butu gerai, kad ne tik >> skaitytum bet ir suprast kas rasoma pasistengtum, atrodo aiskiai rasau > As tom ne uzsijimu dabar, bet as baiges elektronika KTU magistratura ir > mano baigiamojo darbo tema buvo FPGA loginiu matricu programavimas > (Altmera) jie gu ka, ir gamiklose esu buves ne vienoje ir maciau ir > zinau kaip tie kristalai yra auginami ir kaip jie yra i tos cipus dedami > sutinku del vieno ok ne alavas, jie kalbam apie chipo vidurius o > greiciau kazkas tipo chromo ir todel trapus. > >> 1. niekas nesigincija, kad 90% atveju beda dingusiame kontakte. visa esme >> KURIOJ vietoj jis dingsta. dar karta aiskinu, kad dabartiniuose chipuose >> jis >> dingsta pacio chipo VIDUJE, po kristalu. o chipo tam kad ji pataisyti tai >> juk neisardysi? > O koks skirtumas kur jis dingo? As gi apie esme rasiau o ne konkreciai > tikslai vieta nurodyt... > >> pakaitinus tas kontaktas atsistato, tai ne taisymas, viduje >> pazeidimai ir toliau lieka. reball'as siuo atveju yra tiesiog neadekvatus >> veiksmas suteikti chipui elementaru pakaitinima, nes beda visai ne tuose >> kontaktuose apie kuriuos tu galvoji, ne bga rutuliukuose tarp chipo ir >> motkos. todel tik keitimas, visa kita labai laikina. > O tai kas siule taip taisyt? As taip nesiuliau taisyt, as atsakiau i > laiska kur buvo uzsiminta kad sildyta bet nezino ar uztektinai, todel > nusprendziau kad gerai butu passkinti kokio velnio yra sildoma, kad > atsirastu supratimas bent koks del ko ir kam tai daroma, ne visi tokie > guru kaip mes su tavim zino kad cia jokai magija :D > > >> 2. reball'as skirtas visai kitam gedimui tvarkyti, kuris dabar praktiskai >> nepasitaiko. bet dalbajobai vistiek ji daro nes yra isitikine, kad beda >> tame, nes gi zmones PAZIUREKIT, padariau sita chuinia ir pradejo veikti! >> bet >> zmones ant tiek buki kad nesusimasto, kodel sudejus NAUJUS rutuliukus >> veikia >> trumpiau nei naujas chipas? kai pagal viska su svininiais ball'ais tik >> dar >> geriau prisilituot turetu. > zr auksciau ka rasiau, as apie kairi bata tu apie desini, abu kaip ir > teisus bet ar kitems tai idomu? Faktas kad daug kas ne supranta proceso > esmes ir tesiog kaip bezdziones kartojo ka girdejo mate kas ka dare > (sori, ne norejau izeisti bezdzioniu) bet is esmes taip, tas kas yra > aplink chipa turi lidijimosi temperatura zimiai zemesne negu tas kas yra > vidui. > >> 3. perkaitinus rutuliukus niekas niekur nenuvarves, nes fizikinis efektas >> zinomas kaip skyscio pavirsiaus itempimo jegos lieka tokio pat dydzio. >> kam pliurpt apie kazkokia fizika kai pats jos nesupranti? > eiktu, rimtai? O ka cipo pozicija bus tikrai gerai ligyagrecia zemei kai > kaitins? o kaitins aukstin kojelem ar zemyn? Tau tu dabar nori pasakyt > kad gerai ikaitinus tas rutuliukas nekur ten ne dings anie nu taip vetos > ten ne ipatingai, bet ir su gretimais nebandys susijungti ir visi kartu > kur i kampuke ne nutekes? Ten gi ne vakumas, nors ir mazai tos vietos. > Po mikroskopu esi bent koki viena chipa tirinejas kaip ten viskas yra > vidui korpuso? Esme gi ne del temperaturos tai atsitinka o del > temperaturiniu skirtumu, metalas pleaciasi-traukiasi, o dar ivertinkim > srove kur teka per tos kontaktus. > >> o cia su visomis smulkiomis techninemis detalemis (yra ir elektronine >> chipo/kristalo pjuviu mikroskopija) kaip viduje pareina chipai: > > O kas cia klause kaip jie pareina? IDeja buvo isiaskinti kaltininka kad > kompas neveikia. > > Kazkur turiu dvd su visa hitachi fabriko tehnologinio proceso eiga, kaip > is silicio kepa procus :) gal atrasiu ir prie prgos uzsarinsiu, visai > idomus turetu buti, del bendro isilavinimo paziureti gal... > > O kas lecia linkus, neblogi, bet daug raidziu, abejoju kad dauguma > skaito laisvai angliskai o to labai usupranta techninius terminus, bet > nepastebejau neko idomaus sau, senai zinomos pasekmes minitiurizacijos. > Kai ima kiekiu o ne kokybe. > > Va ta pati galima paaskinti keliais paveiksliukais: > http://content.foto.mail.ru/list/lexis77/668/s-671.jpg > > Esme tame kad kaip ir minejau (oi sori kolegos norejau trumpai bet va > suprovokavo :D) atsiranda mikroitrukimai bei del oksidavimosi kontaktas > dingsta, pakaitinimas tai is dales isprendzia problema bet kaip tu > minejai jos neisprendzia nes toliau jis pradeda irsti dar greiciau ir > stipriau! Kitaip sakant pasekus tokia ryba kada temperatura jau nesugeba > "pramusti" oksida ir "sulipinti" rutuliuka ir tada jau batai totalus :) > kaip tu minejai pigiau perlitoti visa chipa, bet pakaitinimas leistu > isiaskinti ar tai tikrai tame prezastis :) > beto jei kompas ne butu isjunginejamas (supraskit ir ne ausinamas) o > dirbtu pastoviau tos pacios temperaturos - neko jam neatsitiktu ilgesni > laika :) nes didizausias shokas chipui ijungiant ir isjungiant. > > Turesit klausimu klauskit :) as galiu visa diena apie tai kalbeti :) bet > nakciai manau uzteks skaitimo - sori uz svepla rasyma, nilituvis nors > tai ir ne pateisinimas bet ne pagalvokit kad dar svenciu :) > > Kvark >