Tema: Re: Patarkit del mirusio laptopo
Autorius: Dainiushas
Data: 2014-01-07 08:36:49
bleble, elektronikos magistrantūra..... o net rašyt neišmokė.


On 2014.01.07 01:20, Shop IT wrote:
>> itariu kad "faktus" apie tuos reikalus tik is nuogirdu esi susirankiojes,
>> nes senai tuom uzsiimantys taip nerasytu :) siaip butu gerai, kad ne tik
>> skaitytum bet ir suprast kas rasoma pasistengtum, atrodo aiskiai rasau
> As tom ne uzsijimu dabar, bet as baiges elektronika KTU magistratura ir
> mano baigiamojo darbo tema buvo FPGA loginiu matricu programavimas
> (Altmera) jie gu ka, ir gamiklose esu buves ne vienoje ir maciau ir
> zinau kaip tie kristalai yra auginami ir kaip jie yra i tos cipus dedami
> sutinku del vieno ok ne alavas, jie kalbam apie chipo vidurius o
> greiciau kazkas tipo chromo ir todel trapus.
>
>> 1. niekas nesigincija, kad 90% atveju beda dingusiame kontakte. visa esme
>> KURIOJ vietoj jis dingsta. dar karta aiskinu, kad dabartiniuose chipuose
>> jis
>> dingsta pacio chipo VIDUJE, po kristalu. o chipo tam kad ji pataisyti tai
>> juk neisardysi?
> O koks skirtumas kur jis dingo? As gi apie esme rasiau o ne konkreciai
> tikslai vieta nurodyt...
>
>> pakaitinus tas kontaktas atsistato, tai ne taisymas, viduje
>> pazeidimai ir toliau lieka. reball'as siuo atveju yra tiesiog neadekvatus
>> veiksmas suteikti chipui elementaru pakaitinima, nes beda visai ne tuose
>> kontaktuose apie kuriuos tu galvoji, ne bga rutuliukuose tarp chipo ir
>> motkos. todel tik keitimas, visa kita labai laikina.
> O tai kas siule taip taisyt? As taip nesiuliau taisyt, as atsakiau i
> laiska kur buvo uzsiminta kad sildyta bet nezino ar uztektinai, todel
> nusprendziau kad gerai butu passkinti kokio velnio yra sildoma, kad
> atsirastu supratimas bent koks del ko ir kam tai daroma, ne visi tokie
> guru kaip mes su tavim zino kad cia jokai magija :D
>
>
>> 2. reball'as skirtas visai kitam gedimui tvarkyti, kuris dabar praktiskai
>> nepasitaiko. bet dalbajobai vistiek ji daro nes yra isitikine, kad beda
>> tame, nes gi zmones PAZIUREKIT, padariau sita chuinia ir pradejo veikti!
>> bet
>> zmones ant tiek buki kad nesusimasto, kodel sudejus NAUJUS rutuliukus
>> veikia
>> trumpiau nei naujas chipas? kai pagal viska su svininiais ball'ais tik
>> dar
>> geriau prisilituot turetu.
> zr auksciau ka rasiau, as apie kairi bata tu apie desini, abu kaip ir
> teisus bet ar kitems tai idomu? Faktas kad daug kas ne supranta proceso
> esmes ir tesiog kaip bezdziones kartojo ka girdejo mate kas ka dare
> (sori, ne norejau izeisti bezdzioniu) bet is esmes taip, tas kas yra
> aplink chipa turi lidijimosi temperatura zimiai zemesne negu tas kas yra
> vidui.
>
>> 3. perkaitinus rutuliukus niekas niekur nenuvarves, nes fizikinis efektas
>> zinomas kaip skyscio pavirsiaus itempimo jegos lieka tokio pat dydzio.
>> kam pliurpt apie kazkokia fizika kai pats jos nesupranti?
> eiktu, rimtai? O ka cipo pozicija bus tikrai gerai ligyagrecia zemei kai
> kaitins? o kaitins aukstin kojelem ar zemyn? Tau tu dabar nori pasakyt
> kad gerai ikaitinus tas rutuliukas nekur ten ne dings anie nu taip vetos
> ten ne ipatingai, bet ir su gretimais nebandys susijungti ir visi kartu
> kur i kampuke ne nutekes? Ten gi ne vakumas, nors ir mazai tos vietos.
> Po mikroskopu esi bent koki viena chipa tirinejas kaip ten viskas yra
> vidui korpuso? Esme gi ne del temperaturos tai atsitinka o del
> temperaturiniu skirtumu, metalas pleaciasi-traukiasi, o dar ivertinkim
> srove kur teka per tos kontaktus.
>
>> o cia su visomis smulkiomis techninemis detalemis (yra ir elektronine
>> chipo/kristalo pjuviu mikroskopija) kaip viduje pareina chipai:
>
> O kas cia klause kaip jie pareina? IDeja buvo isiaskinti kaltininka kad
> kompas neveikia.
>
> Kazkur turiu dvd su visa hitachi fabriko tehnologinio proceso eiga, kaip
> is silicio kepa procus :) gal atrasiu ir prie prgos uzsarinsiu, visai
> idomus turetu buti, del bendro isilavinimo paziureti gal...
>
> O kas lecia linkus, neblogi, bet daug raidziu, abejoju kad dauguma
> skaito laisvai angliskai o to labai usupranta techninius terminus, bet
> nepastebejau neko idomaus sau, senai zinomos pasekmes minitiurizacijos.
> Kai ima kiekiu o ne kokybe.
>
> Va ta pati galima paaskinti keliais paveiksliukais:
> http://content.foto.mail.ru/list/lexis77/668/s-671.jpg
>
> Esme tame kad kaip ir minejau (oi sori kolegos norejau trumpai bet va
> suprovokavo :D) atsiranda mikroitrukimai bei del oksidavimosi kontaktas
> dingsta, pakaitinimas tai is dales isprendzia problema bet kaip tu
> minejai jos neisprendzia nes toliau jis pradeda irsti dar greiciau ir
> stipriau! Kitaip sakant pasekus tokia ryba kada temperatura jau nesugeba
> "pramusti" oksida ir "sulipinti" rutuliuka ir tada jau batai totalus :)
> kaip tu minejai pigiau perlitoti visa chipa, bet pakaitinimas leistu
> isiaskinti ar tai tikrai tame prezastis :)
> beto jei kompas ne butu isjunginejamas (supraskit ir ne ausinamas) o
> dirbtu pastoviau tos pacios temperaturos - neko jam neatsitiktu ilgesni
> laika :) nes didizausias shokas chipui ijungiant ir isjungiant.
>
> Turesit klausimu klauskit :) as galiu visa diena apie tai kalbeti :) bet
> nakciai manau uzteks skaitimo - sori uz svepla rasyma, nilituvis nors
> tai ir ne pateisinimas bet ne pagalvokit kad dar svenciu :)
>
> Kvark
>