Ateina metas nuvalyti dulkes nuo akių..
Paleisti laisvą mintį, sąmonę pažadint,
Pakelt rankas į dangų kreiptis į jį Tu
Ir tyloje pabūtį ir palaukti..

Ne diena ir ne nakti, o tik tiek:
Kol begalybėje kažkas sujungs galus,
Kai tieses dvi lygiagrečios visatoj susijungs
Ir Jis apakins savąja šviesa - šviesa, kuri negęsta..

Ji dega amžinai - tai Amžinybė,
Kuriai nepavaldi žmogaus mirtis..
(Mirtis tik mūsų veidus sunaikina)
Tą nuostaba vadinasi nemirtingumas, Meilė..

..........................................

Šaukiu visa esybę nors esu tylus, ramus
Ir tylomis šaukiu į tyla
Noriu pasaulį ištirpinti Meileje, o mus -
palikti čia numirusius, bet nemirtingus..

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14671