Perskaičius straipsnį jaučiasi kad autorius kalba pagal užsakymą. Tai
ne naujas reiškinys. Pačioje straipsnio pradžioje lietuvių skaitytojas
jau nuteikiamas prieš savo protėvių istorijos naujus tyrimus.
Aukštinama tai kas jau seniai pripažinta ir šiuo „vėzdu“ menkinami
nauji tyrimų duomenys.  Ar gali pvz. L. Donskis būti  gretinamais su
rimtais istorikais nuoširdžiai tyrinėjančiais Lietuvos istoriją?  Esu
klausęs jo paskaitų. Krito į akis daugybė logiškų pamastymų su
žinomų mąstytojų posakiais, bet nelabai susijusių tarpusavyje. Didelis
minčių kratinys ir supynimas su daugybe prikamšytų tarptautinių
žodžių (gerai kad ne keiksmažodžių), o juk žmogus 1985m baigė
lietuvių filologiją. Nors lietuviškai būtų išmokęs. Išklausius 
paskaitą  apima jausmas kad girdėjai daug bet nieko tinkamo. Sugaištas
laikas. Tikriausiai dėl nėjimo į kariuomenę stojo.  Ar verta buvo iš
esmės straipsnyje minėti L. Donskį su jo svaičiojimais šalia lietuvių
mokslininkų istorijos tyrimų? Pasakysiu verta jeigu esi prastas istorikas
ir rašai tik už pinigus. 
	Aš nežinau mokslinių tyrimų kurie yra visiškai teisingi. Netikslumų
visada būna. O jeigu mokslininkas surinko neginčijamą medžiagą kaip
galime ją atmesti jeigu esame mokslininkai? Tik šventų raštų
rašytojai rašė be klaidų. Laikas parodys kaip yra iš tiesų su
Lietuvos istorija. Man labai gaila kad šio straipsnio rašytojas mažai
kuo skiriasi savo mintimis ir jų dėstymo būdu nuo jo didžiai gerbiamo
L. Donskio. 
	Straipsnis, nors ir netikęs,  bet netiesiogiai patvirtina, kad Lietuvos
istorikų tyrimai eina teisinga kryptimi. 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14946