man atrodo, kad čia kaip tik autorė teigia tai, kad tikėjimas padeda išsivaduoti iš savęs smerkimo, kaltinimo, nes dievas atleidžia, ir dar pakabina lentelę "ževjoti draudžiama" - t.y. kaltinti save, bet labai dažnai pats žmogus daug sau negali atleisti... Kita vertus, jei kas nors iš viso nejaučia jokio gailesčio už padarytas klaidas, tai irgi negerai, bet vieną sykį už jas atsiprašius, paprašius atleidimo - krikščionybėje yra nuodėmė vėl jas prisiminti, kartoti, daryti... Krikščionybės Dievas gyvena esamuoju laiku, bet, deja, mes, žmonės, dažnai gyvename praeitimi arba ateitimi... Dar vienas labai labai svarbus dalykas: kaltintojas krikščionybėje yra šėtonas, bet jis taip pat ir tas, kuris nenori, kad žmogus galėtųsi padaręs ką nors bloga, nes jis melagis. Dievas nori, kad žmogus drąsiai pažvelgtų į savo vidų - drąsiai. Ir Dievas viską atleis, nes jis nekaltina, jis atleidžia. Dievas ir nori šito ž kad žmogus pažvelgtų į save, į savo problemas (nuodėmes), ir kad jos nebesikartotų, kad Dievas jas "atleistų", paleistų, išgydytų, panaikintų... Nežinau, tik kvailys gali norėti likti su negerumais, nuodėmėmis, klaidomis savo viduje ir sakyti, kad tai yra gerai. Nes tai nėra gerai, kdangi tai trukdo žmogui tapti laimingu - tokiu, kokį jį nori matyti Kūrėjas. Po palmė nesujaučia kalta - tai ir gerai, vadinasi ji savo širdyje rami... bet jeigu ją suerzina eilutės apie tai, kad žmogus yra nuodėmingas - tuomet nėra viskas taip gerai, kaip atrodo po palmei. Vadinasi, ji negali likti rami ir taiki, jos širdis nesiilsi, nes jeigu viduje švaru ir ramu - labai paprasta sutikti, kad žmogus yra nuodėmingas. Visi mes tokie. Bet apstrakčiai. O šiuo momentu ir aš nesijaučiu dėl nieko nuodėmingas/a, ir džiaugiuosi, nes vadinasi, piktasisi, kaltintojas nepuola manęs. Jei nesi dėl kažko kaltas/a, tai ir nereikia tokiu jaustis. Bet dar Kristus pasakė: labai išmintingai: kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas meta į ją akmenį. Tai sudėtingi psichologiniai, metafiziniai dalykai, kurie nėra plokšti ir nėra tokie, kaip daugybos lentelė. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16819