Jau būtų laikas mums, po palme, bent kartą gyvenime subręsti ir
nebesikapstyti tokiose problemiūkštėse. Taip, Šventajame Rašte
nurodytos pagrindinės gairės, kontūrai, kuriais turėtume vadovautis. O
visa kita, kas pasitaiko gyvenime, pažinti padeda protas. Kam tau jis
duotas? Kodėl taip neįvertini žmogaus ir tvirtini, jog nieko negalima
pažinti? Pagalvok, juk tai atsakomybės vengimas, žmogaus sumenkinimas,
galop Dievo pažeminimas. Ir kas skelbiasi „žinąs viską apie
viską“? Visko nesužinosime net po mirties, pažinimas begalinis. Tave
suerzina tavo paties fantomai. Kaip kad, pvz., Tėvo ir Sūnaus santykį tu
sugebi suvokti tik kaip „daugybos lentelę“. Juk juokinga begaliniam
Dievui prikišti tokias mūsų nesubrendusio proto suvoktas savybes. T.p.
tavo nesuvokimas, po palme, kad  blogis nedalomas. Kaip ir visa, kas
amžina, visi dvasiniai dalykai, pvz., meilė, neapykanta. Jei „mūsų
kasdieniai nusikaltimai“, kaip sakai, būtų visai kas kita, tada jie
irgi turėtų turėti atskirą nepriklausomą pradžią, o tai vėl tas
pats, kaip pirminė nuodėmė. Taigi ką tu teigi? Geriausiu atveju tu gali
suburti aplink save silpnapročių rezervatą, kurie nieko nenori pažinti,
už nieką nenori atsakyti, kurie nepripažįsta objektyvių priežasčių,
kurie infantiliai tvirtina, kad „jų nuomonė yra tik jų“. O tai, po
palme, veda į žmogaus sunaikinimą. Aš tau gražiuoju sakau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16819