Perskaičiau naujuose Atėnuose J. Grigo straipsnį apie laiko strėlę,
nukreiptą į ateitį, kurios (strėlės) iš tiesų nėra. Tai dar kartą
patvirtino mano įsitikinimą, kad laiko apskritai nėra, kad mes jį, kaip
ribotos būtybės, paprasčiausiai susigalvojom, kad būtų paprasčiau. Po
mirties, neabejoju, mes atsidursime visai kitoje erdvėje, kur visa bus
pateikta kaip išklotinė, arba nardysime pirmyn–atgal po savo ir kitų
gyvenimus. Siūlau būti padoriems, nekiaulinti, atgailauti už tai, kiek
jau prikiaulinta. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16888