Beveik visada žmonėms atrodydavo, kad idealizmo praeityje būta daugiau.
Pasitaiko, žinoma, trumpų pliūpsnių, kai visuomenė atsistoja iš
amoralios pelkės, bet labai greitai sugriūna atgal. „Kiekviena karta
– prarastoji“ – labai taiklu. Emigrantai prieš patriotus, vagys
prieš sąžininguosius, cinikai prieš idealistus – tai amžina.
Kiekvienam reikia pasirinkti, o pasirinkus kartais daugiau ar mažiau
pakentėti dėl to, kuo tiki ir kas tau brangu. Pragmatikams galbūt
truputį lengviau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16930