kai prarandi tai kas yra daugiau nei brangu, lieka gyventi prisiminimais ir ritualais. kad neišprotėtum. kad turėtum nors menkiausią pateisinimą, jog gyventi verta. ir dar, kai atsitinka tai ko negali paaiškinti, paaiškinimo ypač norisi. dažnai toks paaiškinimas virsta į kaltų paiešką. šiame kūrinyje kaltininku tampa vienas iš iracionalumo šaltinių. geras darbas. su stipriu skausmo ir tikėjimo griūties užtaisu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16945