Atleiskite, dėl laiko stokos tik dabar perskaičiau straipsnį. na ir kas
gi? Jūs aprašėte daugybę simbolių, kuriais nusakoma būsimoji Kristaus
misija. Žydų literatūroje ji buvo pranašaujama visai aiškiai. Tai
nuojauta, judėjimas Dievo link, apskritai universalios žmogaus ir
kryžiaus sąsajos. Žinote, aš tarp žmogaus ir kryžiaus rašyčiau
lygybės ženklą:). Bet aš niekaip nesuvokiu jūsų atskaitos taško –
viskas surikiuota pervien: religijos, tikėjimai, mitai... Jei galite,
paaiškinkite. Jūs gerokai įbridęs į temą - čia aš su jumis
nesilyginu. Vis dėlto manyčiau, kad reikia teisingo atskaitos taško. O
tai, kad Žolinė, Joninės ir kt. krikščioniškos šventės absorbavo
pagoniškus elementus, krikščionybės esmės nekeičia, gal išvis net
nepasiekia jos gelmių, jos dieviškumo - tik šiaip kultūrinės,
tautinės, liaudies pamaldumo apnašos.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17047