jei žiūrėsi nepriklausomai (struktūralistiškai), tai mažos tautos,
kaip taisyklė yra paribiuose. Tautinis XIX a. iškilimas, Tarp dviejų
didelių valstybinių darinių. Europa: tarp Prancūzijos/Vokietijos,
Olandija, Flamandai. Tarp Vokietijos/Rusijos Lietuva, latviai, estai. Kitas
momentas yra nusilpusios, netekusios perefoninių jėgų systemos
inkliuzai: Habsburgai arba Rusija. Kinai pvz. susiurbė be proto daug
mažų tautelių į Pietus ypač. Chanai Vakarų Džou laikais užėmė tik
apie 1 proc. ploto ir gyventojais. Romos III fazės metu formavosi visos
romaninės grupės. Ogi kaip? Iranas (Persija) net iki animalistinių
genčių sumodernėjimas matosi, turinčios savo lexiką (pats mačiau).
Vienas nuostabiausių tautų kalvystės metas yra "jūrų tautų"
formavimasis hetitų laikais. O ir semitinė įvairovė irgi iki Biblijinio
laikotarpio yra puiki. Apie tautas/nacijas galima kalbėt ir kalbėt - tai
struktūraslitų "duona ir žaidimai"P.S. dabar kita epocha archyvarai,
patikėk. Modernizmas yra jau nuvažiavęs traukinukas. Mažos tautos yra
saugomos ir globojamos didžiųjų, kaip turi būti. Didelėm tautom yra
milžiniškos sankcijos už destrukciją. Motyvacija - yra komunikacinio
bendravimo paprastume (įrankių ištobulėjimas). O štai praktiniai
rezultatai, aišku, yra labai liūdni. Bet ko norėt - klimato atšilimo
problematika svarbi ir mažom ir didelėm, bet sunkiai stumiasi į priekį.
o taip pat ir kiti (globaliniai) sutvarkymai beveik neprasiskina šviesos.
Tiesiog norėjau pasakyt, kad šiais laikais yra viskas kitaip.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17068