suprantama, kad ndg direktorei teko labai sudetingas uzdavinys pritaikyti tokia kokofoniska architekturine erdve klasikines dailes kolekcijai. neabejotinai tai ir nuleme nuoseklaus-nenuoseklumo koncepcija, kurinius barstant postmodernistines eklektikos principu. pasauliniu ar europietisku ng pavyzdziai, kaip taisykle, irengti aiskios, taisyklingos, simetriskos architekturos pastatuose, kuriu virtuali erdvine topografija lengvai isimenama ir atgaminama prisiminimuose. sios galerijos katakombu ir bunkeriu konvejerio, apsilankius keleta kartu, kol kas nuoseklioje grandineje isiminti neimanoma. gal but, lietuviskam kontekste, tokia ekspozicija ir atrodo eksperimentiska ir alternatyvi, bet nebukim naivus ir pripazinkim, kad dviracio neisradom. beje, siomis dienomis, varsuvoje, zachetos glr, kuri yra musiskes ndg prototipas, vyko konceptuali XXa. dailes fondu paroda. beje, toje ekspozicijoje chronologija ir temines nuorodos panaudotos kur kas konceptualiau, su nuoroda i pervertinima, parodija, ir laikinuma. ivertinant -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17060