Aš čia jau nevieną kartą gyriau Jonušį, tai dabar susilaikysiu nuo
gražių žodžių... pasakysiu tik tiek, kad jo šypseną įsivaizdavau
šiek tiek ironišką, o pasirodo- ji šiek tiek graudi... Skaičiau dvi jo
verstas knygas: šiaip taip išvargau ,tikrai ne tokiam skaitytojui, kaip
aš skirtą- "Poros" ir tą nuostabiai vertėjo paruoštą skaitymui 
"paskutinį atodūsį"... po to, skaitant Vidunakčio vaikus ir Gėdą,
tekdavo naudotis geografijos ar istorijos atlasais... Įdomu, ar vertėjas
mano, kad "paskutinis atodūsis" yra geriausia iš visų Rušdės knygų,
kad ėmėsi versti tik ją...   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15376