Zitos Mažeikaitės vertimas, publikuotas "Nemune" 1984 m. Nr. 2, p. 52

Rudeniniai manevrai

Aš nesakau: tai buvo vakar. Beverčių
vasaros pinigų pilnom kišenėm mes gulim vėl
ant patyčios pelų rudeniniuose laiko manevruose.
Ir traukimosi kelias kaip paukščiams į pietus
mums jau nebepravers. Vakare pro šalį
praplaukia žvejų laivai ir gondolos, ir kartais
nuo sapnų apsunkusio marmuro atplaiša pataiko
į mane, į akį, kurią grožis sužeidžia.

Laikraščiai rašo daug apie šaltį
ir nelaimes, apie kvailius ir mirusius,
apie ištremtuosius, žmogžudžius ir miriadus
ledlyčių, bet mažai apie tai, kas man malonu.

Ir kodėl? Prieš elgetą, kurs ateina perpiete,
aš užtrenkiu duris, nes dabar taika,
ir galima šito vaizdo išvengti, bet
niūraus lapų mirimo lietuje - neišvengt.

Tad leiskimės kelionėn! Regėkime po kiparisais,
palmių ar apelsinmedžių giraitėse
už pačią pigiausią kainą saulėlydžius,
jums lygūs jų neturi! Užmirškime
neatsakytus vakardienai laiškus!
Stebuklus daro laikas. O jeigu būtų neteisus,
ir kaltė belstųsi: namuose mūsų nėra!
Širdies rūsy bemiegę save aš vėl randu
ant patyčios pelų rudeniniuose laiko manevruose.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15373