Visų pirma, tekste per dažnai minima frazė "švelniai tariant" (kur stilistas?). Visų antra, jei recenzentė sako, kad "skaityti beveik nėra ką", tai akivaizdu, kad knygos ir neskaitė. Tuomet, kokia prasmė rašyti tokius tekstus "iš prievolės"? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15489