Per didįjį šeštadienį
Tvarkiaus, verkiau
dabar rašau eiles
apie maldas ir nuodėmes,
jas sugeria žvakė
ir vynas raudonas,
skirtas kraujagyslėms,
kurias skauda,
kurias irgi reikia pamaitinti
prarūgusiu vynu ant kempinės
paduotu Jėzui ant kryžiaus
Tai svarbiau nei apkrauti skrandį
ar peršerti katę.
Tik vynas tas pigus
(pigiausias sąžinės variantas:
juk nedidelis tas šeimos biudžetas).
Manau, kad sieros dioksidas
ant etiketės tikrai nepakenks,
o sielos biudžetas gajus išradingas.
Skamba skaisti šiaurinė žvaigždė
virš tapybiškų sutemų iškilusi.
Pirmas gurkšnis buvo neskanus,
po antro vos nesupykino,
trečias tarsi nekaltai pažiūrėjo,
toleravo ketvirtą, penktą, šeštą,
septintas apramino, patarė neskubėti.
Keistumas tos nakties
gerti vyną su šventųjų paveikslais,
atgailauti, nors nėra pasmerkimo.
Juk kraujagysles valai,
kad išvengtum insulto
niekam blogo nedarai
tik sau.
Neskausminga vyno lašelinė.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15557