Literatūros istorijos specialistų nuomone, jei  ne artimo bičiulio
Maxo Brodo įžvalgumas, tai vargu ar šiandien skaitytume F. Kafkos
darbus. Aišku, neverta užmiršti ir gajos savicenzūros įtakos, kad ir
A. Puškino "Eugenijaus Onegino" kūrimo atveju. Juk, tiesą sakant,
šiandien skaitome šį romaną kaip neužbaigtą, paties poeto sumanymuose
(dalis jau buvo ir įgyvendinta)Oneginas dar daug ką turėjo pamatyti,
aplankyti Rusiją, sudalyvauti Decembristų perversme ir pan. Be abejo,
atmintin iškyla ir "Rusijos sielos" N. Gogolio "Mirusios sielos". Kur
antroji romano dalis? Sudeginta. Subadyta kritikų iš gabalų? Ką darė
L. Tolstojus su savo "Karu ir taika? Žodžiu, pavyzdžių apsčiai. Esme
ta, kad prieš mus pasiekdama, knyga,nors dažniausiai to nežinome ir
nesusimąstome, gyvena žiauriai įdomų, nelengvą, kartais net
detektyvinį gyvenimą ( B. Pasternako "Daktaro Živago" patekimo į
Vakarus istoriją. O tai man patinka.Valio
  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17162