Man visada rudenį ir šaltoje žiemoje Palanga kaip žemiškoji vilties ir atgaivos vietovė ir džinsinio mėlynumo skaidroje gražiai iš tolo šviečia raudonplytė palangos bažnyčia. Visa čia erdvu ir talpu, sutelkta ir individualu, mažos bendruomenės ir individuali nuošalė gamtoje - tolimame pakrantės taške, einant į pietus, linkui Girulių... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17159