pries desimt metu buvau albanijoj; po to kai supyke ant valdzios zmones ten viska sugriove - mokyklas, gamyklas, ligonines... pykti buvo del ko; bet salis atrode kraupiai - visur siuksles, duzenos, luzenos; skurdas ir neviltis ir visiskas bankrotas. teisetvarka subyrejo, visur siaute gangsteriai, isigaliojo pirmykste kraujo kersto teise, islakste visi uzsienieciai, o vietiniai skendo prigrustuose laiviuksciuose megindami zutbut pakliuti i italija; siukslemis uzverstose kapinese ganesi kiaules; neliko elektras; niekas netaise palaikiu keliu; viskas kas zmogiska atrode niekinga ir nebuvo vietos, kur to galetum nematyti. po tokios pries akis atsiverusios antiutopijos, visos tos revoliucines kalbos, man vizualizuojasi butent tokiais vaizdais; kad ir kaip tai gundyti musu destruktyvaus dziaugsmo issiilgusi prada, nesiulau -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17193