Tema: STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. Eilės
Autorius: vik
Data: 2009-11-30 08:28:38

Nuosirdzios eiles. Tik labai jau liudnos. Gyvenimas ir taip yra liudnas
reikalas, jei dar ir poezija bus nelinksma, tai jau visai negerai. Bet man
labiausiai patiko stulpelis:

Dangus jau velkas marškinius, 
dryžuotus, be sagų. 
Ir niekas nepaaiškina, 
kodėl tavim sergu 

As prisiminiau viena gera sena anekdota:

Jaunas junga plauna kapitono kajutes grindis, netycia uzkliudo spintos
duris ir is spintos iskrenta pripuciama lele. Kadangi junga seniai buvo
islipes i kranta, jis aisku pasinaudoja gera proga.
Vakare kapitonas pasikviecia bocmana i svecius ir salia gero konjako
pasiulo susipazinti ir su gumine jo palydove.
Po gero menesio kapitonas ir bocmanas sutinka krante ir bocmanas sako:
Po tokis gero konjako dozes as galejau tiketis patirti malonuma su tavo
gumine ledi, bet kad po to susirgsiu sifiliu, to tai as tikrai nesitikejau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17200