Gerbiama ir godojama Kazlauskaite, tu rašai gerai ir esi labai protinga.
Aš suprantu mėgavimasį Trieru ir netgi jo kaip vertybinio "elektrošoko"
vertinimą -- tipo, "atgaivina".

Kaip rašai, "Pirminė reakcija negali būti pozityvi: juk tai
pasišaipymas iš mūsų galvoje sukalkėjusių stereotipų, emocinių
jungčių, pozicijų lyčių lygybės atžvilgiu. Tačiau ne vien dėl to
„Antikristą“ laikyčiau kino šedevru: jo prasmės švariai
filosofinės.

"Švariai" tai gal ne tas būdvardis prie "filosofinių". Be to, noriu
atkreipti dėmesį, kad vargu ar tai yra "pozityvu", kai visuotinė anomija
ir cinizmas, anas "sukalkėjimas" (norms čia manding tik mąstymo
sukalkėjimas, o šalia pozityvių vertybių išnykimas, ultra-ciniškas
pervertimas ir "fogging") turi būti panašiais naratyvais "kratomi", idant
"būtų geriau".

Čia panašiai būtų galima sakyti apie bet kokį karą ar kokį kitą
organizuotą smurtą (a la Clausewitz), kuris "atgaivina" susmulkėjusias,
suplokštėjusias, nuobuodžiaujančias visuomenėnes. Manau, mėgautis ir
girti šį filmuką yra dar ciniškiau, nei jį kurti :)) (tokia mano
kukli, smulkiaburžujiškai-moralistinė nuomonėlė).

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17213