D. Striogaitė, be abejo, laiko save vienintele autoritetingiausia K. Borutos "specialiste", todėl susierzina, kai kas nors mėgina kišti nosį į jos "daržą". Šioje "kritikoje" ji privėlė tiek daug ezopinių užuominų, nutylėjimų ir pauzių, kad visas tekstas tapo abstrakčiu suerzinto žmogaus urzgesiu. Gana mįslingai niurnėjusi, ji pateikia ir keletą konkrečių kaltinimų D. Pocevičiaus tekstams apie K. Borutą: 1. "Rašantysis spėlioja apie magiškąjį realizmą, o nedrįsta įvardinti, kad tai buvo kairioji literatūra". Leiskite paklausti: nuo kada literatūros kūrimo metodas ėmė priklausyti nuo politinių pažiūrų? Kairiosios literatūros rašmo metodai, apie kuriuos kalbėjo D. Pocevičius, gali būti patys įvairiausi - nuo siurrealizmo iki socrealizmo, o D. Striogaitei užtenka įvardyti, kad K. Borutos ir "Darbo" grupės kūryba "buvo kairioji literatūra". 2. "iš tikrųjų pašalintas tik pusmečiui, o emigruoti niekas nevertė, tam turėjo savų motyvų". Ar pašalinimas iš universiteto "tik pusmečiui" nereiškia, kad K. Boruta buvo pašalintas iš universiteto? Kas D. Striogaitei leidžia manyti, kad K. Boruta, degte degęs noru kovoti prieš Smetonos valdžią čia, Lietuvoje, staiga nusprendė emigruoti vedinas "savų motyvų" (juk D. Pocevičius nenurodo, dėl ko konkrečiai K. Boruta buvo priverstas emigruoti)? 3. D. Pocevičius rašė: "Tarpukario Lietuvos valdžia buvo uždraudusi dvi Kazio Borutos knygas: eilių rinkinį „Kryžių Lietuva“ (1927) ir romaną „Namas Nr. 13“ (1928). Už šių knygų skaitymą arba platinimą grėsė 5000 Lt bauda."Tuo tarpu D. Striogaitė pataiso: "knyga „Kryžių Lietuva“, kitaip nei „Namas Nr. 13“, pinigine bauda „apmokestinta“ nebuvo (tik drausta įvežti Lietuvon)". Ačiū Striogaitei už vienintelį "esminį" pataisymą. 4. "Lukauskaitės vardas neteisingas..." (D. Pocevičius parašė, kad Lukauskaitės vardas Halina, o D. Striogaitė mano, kad Ona.) Tikras Lukauskaitės vardas ir pavardė - Ona Halina Lukauskaitė-Poškienė, bet visi ją vadino ne Ona, o Hane. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17269