Mes Jo ilgimės, mes Jo šaukiamės, mes Jo neklausome, dažnai "vejame į medžius"... deja, dažniausiai Jis paprasčiausiai užsidengia akis kad nematytų, kas vyksta šiame beprotiškame ir kartu begaliniai įdomiame pasaulyje... privalome gyventi, taip, kaip išmanome... Man šio poeto eilės labai patiko... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17286