Manau, kad ir labai gerai, jog apkartusių nuobodybių būtų kuo mažiau
viešumoj. Ypač tokių, kurios taip uoliai skaičiuoja svetimus pinigus.
Pasažas apie Starošaitę ir kūrėjų honorarus - tiesiog apgailėtinas
ir dvelkiantis kažkokia sovietine lygiava, pridengta paistalais apie
menininkų statusą, jų kūrinių vertingumą ir dirbtinį
mokesčių/lėšų perskirstymą. Starošaitė nepatinka, kaip ir jos
"menas" - nepakenčiamas, tačiau tai nereiškia, kad jai dėl to turi
būti užkrauti didesni mokesčiai, ar, kad dainuodama savo "čiastuškas"
ji atima duonos kąsnį iš kitų kūrėjų. Jei G.R. taip kruopščiai
dirbtų su savo tekstais, kaip kad skaičiuoja starošaičių, lektorių ir
kitų autorių honorarus, turbūt ir rezultatas būtų geresnis, ir iš
savo kūrybos galėtų pragyventi, o ne "mokėti kainą už menininko
gyvenimą". Šis interviu - kaip ir salotos už 400 eurų - irgi tapo viena
žmogaus orumo praradimo apraiškų...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15846