Tema: LAIMANTAS JONUŠYS. 2009–2010: nuo žodžio estetikos iki „Antikristo“
Autorius: Tara
Data: 2010-01-21 20:18:28

Talentingas nežmoniškumas – sena šaitano išmonė... Vienas 
gražus", ir po jų dešimt kraupių... bet "didžiai talentingų". Taip
nejučia sumaitinami nuodingi patiekalai su blizgančiu įpakavimu. O
kartais tiesiog tyčiojimasis (oi, atpažįstu šaitano kanopėlę ir jo
"izliublenną" metodą beigi tikslą!). Tiek čia to Antikristo – kaip
paties fantazuotojo (nesinori sakyti režisieriaus) neva intelektualiai
užmaskuotos pozicijos. Po "Pianistės", regis, seks visa virtinė
talentingų ir genialių anomalijų. Sėkmės visiems, kuriuos autorius
teisingai pašiepia dėl nevaisingų pastangų išprotauti kažką
pateisinama (visiškas briedas). Ir dėl Tarkovskio puikiai pastebėta.
Bet "ustami mladenca istina glasit". Dvyliktoko nomone, "arba jis
patologiškai nekenčia moterų, arba..." Kas? Diagnozė. Laukime
pratęsimo. Ir žinote ką? Pažiūrėjus (ir bežiūrint) ėmė juokas. Ir
jokio reikalo nors kaip vertinti. Neprilipo. Į jausmus čia neapeliuojama,
į protą, deja, taip pat. Taigi...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17335