Iš pradžių nuo tos vietos, kur pabaigiau, skaičiau su malonumu, po to
malonumas ėmė mažėti, dar po to jau be malonumo, o galiausiai davedė, 
išskyrus Anuszhką ir toto. Nepudrinkite Anusszhkai smegenų - čia sakau
ivsei, kuri daug kam nori įtikti iš baimės, kad nebus pripažinta, ir cc
(152451), kuris nuolatos virtuoziškai prisitaiko, papūtus bent
menkiausiam vėjeliui, kad ir zefyrui. Apie čia vykstančią kraugerišką
puikybės kovą tiesą pasakė toto - daugelis mėgsta paėsti vienas
kitą, neberyškinsiu priežasčių (ir ne tik paėsti, bet ir
prisitaikyti, kad nebūtų ėdami ir galėtų išlikti). O ivsė
podlyziškai, Aišvo terminais, teisina  raganą (152447), nors, kita
vertus, ragana kartais iš tiesų pasako daug teisybės, bet be gailesčio,
kas iš to. O jz 152453 panegirika („labai šauni, tvirta, įžvalgi,
teisinga, protinga, šilta...“)  fui fui kokia. Dar laimė, kad po
apačia šokinėjantis  katinas ją  šiek tiek pritemdo. O tos, kurios
ėda ežerą (koks jis bebūtų), tegu verčiau į save pasižiūri. 
 Tai tiekos. Dabar galite varyti ant manęs. Iškęsiu, nedejuosiu.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16597