Ačiū už naujieną, labai neįtikėtiną, bet vis tiek įdomią, kad
Bleizgys recenzijų nerašo. Aš tai skaičiau gerų, rimtų recenzijų,
Bleizgio parašytų - jo stiliumi, su jo polėkiu ir inkliuzais, bet tikrų
recenzijų - ir pagal žanrą, ir pagal turinį (pvz. apie Stankevičiaus
knygą). O va šitoji man - "ni ryba, ni mesa", nors knygos esmė pagauta,
ale iš Bleizgio to maža, man regis. Užnėšė čia jį, nes kitaip ką
reiškia noras suspausti autorę už alkūnių taip, kad mėlynės liktų?
Tai kas, kad grakščiai Levy prisidengiant, tai kas, kad iš geriausių
paskatų (kad atsitokėtų tą autorė), ale vis tiek nei šis, nei tas,
kai recenzijoje (gi šitas tekstas ŠA pristatytas kaip recenzija - su visa
knygos metrika) apie moters knygą, jos recenzentas vyras jai mėlynių
žada - tegul ir metaforiškai. Čia mano feniminstinės ambicijos iki
debesų sukyla: kaip šitaip galima??? Todėl ir sakau, kad žanrus
sumaišė: esė gal taip ir galima, recenzijoje - ne, man regis. Ar tokie
dalykai - mėlynių virš alkūnių (gerai, kad ne po akim) pasiūlymai -
mūsų visuomenėj bei literatūros gyvenime yra norma? Nes niekas kaip ir
nesureagavo į tai - visiems gerai? Man negerai, nes tai agresijos
apraiškos. Ir Bleizgys tai puikiai supranta, nes apsidaudžia: "bijau
likti nesuprastas..." Taip, Gintarai, būsi nesuprastas, nes tai -
agresyvu. Bet kadangi esu Tavo gerbėja, tai sugalvojau pateisinimą:
sumaišei žanrus. 

P.S. Bleizgio draugeli, žinot, visi tie komunistai, rusai, carai, marai
ir kiti autoritetai - banalu. Apkaltinkit mane kuom nors įdomiau:)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16607