153307. Aistė - Bleizgio draugeliui  2009-03-09 17:05 
Ačiū už naujieną, labai neįtikėtiną, bet vis tiek įdomią, kad
Bleizgys recenzijų nerašo. Aš tai skaičiau gerų, rimtų recenzijų,
Bleizgio parašytų - jo stiliumi, su jo polėkiu ir inkliuzais, bet tikrų
recenzijų - ir pagal žanrą, ir pagal turinį (pvz. apie Stankevičiaus
knygą). O va šitoji man - "ni ryba, ni mesa", nors knygos esmė pagauta,
ale iš Bleizgio to maža, man regis. Užnešė čia jį, nes kitaip
suprasti, ką reiškia noras suspausti autorę už alkūnių taip, kad
mėlynės liktų? Tai kas, kad grakščiai Levy prisidengiant, tai kas, kad
iš geriausių paskatų (kad atsitokėtų ta autorė), ale vis tiek nei
šis, nei tas, kai recenzijoje (gi šitas tekstas ŠA pristatytas kaip
recenzija - su visa knygos metrika) apie moters knygą, jos recenzentas
vyras jai kūno mėlynių žada - tegul ir metaforiškai. Čia mano
feniminstinės ambicijos iki debesų sukyla: kaip šitaip galima??? Todėl
ir sakau, kad žanrus sumaišė: esė gal taip ir galima, recenzijoje - ne,
man regis. Ar tokie dalykai - mėlynių virš alkūnių (gerai, kad ne po
akim) pasiūlymai - mūsų visuomenėj bei literatūros gyvenime yra norma?
Nes niekas kaip ir nesureagavo į tai - visiems gerai? Man negerai, nes tai
agresijos apraiškos. Ir Bleizgys tai puikiai supranta, nes apsidaudžia:
"bijau likti nesuprastas..." Taip, Gintarai, būsi nesuprastas, nes tai -
agresyvu. Bet kadangi esu Tavo gerbėja, tai sugalvojau pateisinimą:
sumaišei žanrus. P.S. Bleizgio draugeli, žinot, visi tie komunistai,
rusai, carai, marai ir kiti autoritetai - banalu. Apkaltinkit mane kuom
nors įdomiau:) 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16607