Tikrai nesijaučiu padariusi didelę nuodėmę panaudojusi po liūdna
Stankevičiaus poezija tuo metu man galvon atėjusią ir, manau, šiam
atvejui visai tinkamą  vieną SelElionio /?/ eilėraščio eilutę... Nors
šiek tiek prisibijau, kad  Jūsų jautri širdis neatlaikys, bet vistiek
pateikiu kiek ilgesnę ištrauką: -Tai kaip dabar /tą visą skausmą
nešti, /kurį širdy, lyg kraitį / susidėjau? /Ir vis dėlto /liūdnų
dainų /daugiau pasauly esti... /Tu pasakei kažką? /Atleisk man,
negirdėjau...  P.S. dvi paskutines eilutes priimti kaip atsakymą į
Jūsų neapykantą...    

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16076