Atpažįstu seniai kabinamą motyvą: ,, Pilkoj nakties pily, pilkam laike aš vienišas tarp veidrodžių ir šypsenų, jau paukščiai išskrenda, nes viduje savęs aš jau seniai negyvenu ... O paukščiai be vilties vis skris, vis klyks, ir mano akyse skausmingai ilgesys sudigs.,, -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16076