"1935-ųjų pradžioje mūsų šalyje nutikęs neregėtas dalykas" šiandien naujiena nebent Pocevičiui, visa ta istorija su cenzūros uždraustais Krėvės "Patarlėmis ir priežodžiais" kiekvienam, bent kiek lietuvių literatūra besidominčiam, puikiausiai buvo žinoma visada - ir tada, ir sovietmečiu, ir jau vėl Nepriklausomybę atgavus. Ką gi padarysi - toks metas buvo, Amerika linčiavo negrus, Sovietų sąjunga skandino savo vergus Belomore, o smetoninė Lietuva pagal savo supratimą kovojo už moralumą ir politinį korektiškumą. Prieš keturiasdešimt metų pirmakursis studentas, kapstydamasis Literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno kataloguose džiūgavau aptikęs tokį stalčiuką (tarp gausybės begalinių stalčių eilių!) su obsceniškais tautosakos pavyzdžiais - na, galima suprasti setyniolikmetį vaikinuką gūdžiais brežnevizmo laikais... Ko šiandien ieško ir džiūgauja radęs jau lyg ir sumitęs bernas Pocevičius - nelabai ir beaišku... Ir dar labiau neaišku, kokias analogijas norėtų išvesti su nūdiena, nepaisydamas nei istorinių, nei kultūrinių kontekstų, ir apskritai istoriškumo principą užmiršdamas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17410