Atvirkščiai- vaiką reikia auklėti žiaurai, dažnai primušti, bet
nepersmarkiai, kad nepalūžtų, o taptų užsispyręs, atkaklus,
priprastų ištverti smūgius ir degtų noru kitus silpnesnius prilupti.
Jis turi išmokti nekaltomis akimis meluoti, būti nesąžiningu, išmokti
vogti, bet turi būti labai gudrus, klastingas, niekada nepakliūti, o
pakliuvęs- išsisukti.Jis privalo tapti gatvės, klasės vaikų
vadu(glavariom). Tik toks gali tapti prezidentu ar sėkmingu korporacijų,
bankų vadovu, generalisimu. Mandagūs, tolerantiški vaikai užaugę
galės dirbti tik minėtų vadovų sąžiningais, darbščiais
pastumdėliais, būti paklusnia patranku mėsa. Dar galės verkšlenti,
skųstis Dievui, kodėl jie,  geriečiai skurdžiai nieko neturi, net
žmonos juos skriaudžia, kai amoralūs niekšai varto milijonus,
milijardus, tampa gerbiamu elitu, visi jų bijo ir pavydi, o žmonos juos
stato pavyzdžiu. Kunigėliai nelaimėlius paguos, nuramins sakydami, kad
po mirties jie sėdės Dievo dešinėje, o jų skriaudikai milijonieriai
amžinai kenties pragare, nes į dangų pro adatos skylutės vartus jie
savo pilvų neprastums. Ir eina nuramintas laimingas teisuolis toliau
tempti savo gyvenimo jungą, ol mirtis juos išskirs.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17433