"Per dangų nuplaukė žuvėdra,/Balta kaip buriniai laivai,/Lietus išpylė savo viedrą/Į pliažą, žydintį gelsvai.//Ir ji tada pasižiūrėjo/Pajūryje, restorane,/Pro tinklą liūdesio ir vėjo,/Pro žydrą lietų - į mane..." (Čia šiaip, taip pat apie lietų ir vėją, bet ne Keleras su Marčėnu). -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16215