GALIU

  Banalybę pažinsi iš kirčio
  Nuogirdų, sutelktų taškelin,
  Paukščio nupeštom plunksnom
  Ir pakirptom kojelėm.

  Ta jėga lygi jėgai
  Veido, keistai nurimusio,
  Lūpų, raktažodį tildančių,
  Akių miglos stiklinės.

  Ką galiu?

  Tik dėkot už pamokas,
  Tylos miglotą tirštybę.
  Pokalbio glausto meną,
  Faktų rimtų suvestinę.

  Rodykles, kur laukujos durys,
  Galimybę išklausyt kitą.
  Sekundes susiprast, ko kirtis vėl-
  Nes jau viskas lyg išsakyta.

  Pasitikrint rankinę dėl visa ko:
  Ar ginklų užslėptų nebeliko -
  Kaukių, miltuotų migdolų,
  Angelų sparnų, dinamito..

  Dar galiu toliau būt
  Kaip patinka man -
  Ar miegoti, ar juoktis
  Sustingti ar verkti
  Protokolų nederint su niekuo.
  Nes turiu į ką atsiremti.

  Save.
  Banalią.
  Net pasibaigus galiojimo terminui.
  Vizitkėse tikslinti adresą:
  Nulis ilgumos-platumos..pagal Celsijų.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16215