manau,kad atskiriems kūrinėlimas pritrūko kažkokio tegu smulkaus, bet
ryškaus apjungiančio elemento ar net intarpų atsipeikėjimo šaltyje,
kuris minties siūlą nukreiptų kita linkme. arba kad leksika, meilė ir
žydai organiškai susitiktų kūrinio pabaigoje. Kas liečia detales, tai
man užkliuvo toks neįsivaizduojamas dalykas, kaip laikanti gyvulius
ūkininkė sesuo bet kokiu momentu yra pasirengusi kur tai keliauti. 
Sodyboj laikau šunis ir kt. gyvius, todėl žinau, su kuo susijęs
kiekvienas ilgesnis išvažiavimas. gal ta sesuo ir turi, kas prižiūri
ūkį, bet nesileidžiant į detales, galima buvo nutylėti, kad ji
tebelaiko gyvulius.  tada nežinančiam skaitytojui be vargo sueitų galai.
Antrame patiko santuokos netikėtumas, bet pasirodė per ilga įžanga į
pasakojimo esmę.  Šiaip Gilbonės tekstai man patinka, na šis - ne pats
geriausias.  o gal ne man.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17499