Prisimenu, kai prieš pat užeinant rusams, turguje viena žydų
tautybės moteris supykusi ant ūkininkės, kad ši pardavė kiaušinius ne
jai, bet mano mamai, pagrasino, kad, kai ateis rusai, tai lietuviai turės
žydams plauti kojas ir tą vandenį išgerti... man buvo be galo baisu,
bet mama mane nuramino ir pasakė, kad tai tik pikta kvaiša, kokių yra ir
tarp lietuvių... Gerai prisimenu, kai ta moteris vis kartojo- palaukit,
palaukit... Dar prisimenu žydę pardavėją, kuri visada pavaišindavo
saldainiais ant pagaliukų ir gydytoją, kuris mano tėvams buvo didžiulis
autoritetas /gal dėl to, kad neimdavo daug pinigų?/. Ir dar kai ką
neigiamo ir teigiamo atsimenu apie žydų tautybės žmones, bet visa tai
užgožia prisiminimai apie vieną baisiai šiurpią dieną Marijampolėje
1942 (o gal 43) vasarą... patikėkite, tada nieko negaliu teisti... Na, o,
kad Pabaltijo žydai laukė ateinant rusų, tai, manau, kad čia yra vieša
paslaptis...     

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17499